Trichopilia marginata

 

   Dar prieš oficialų aprašymą dėl šios raudonlūpės Trichopilia buvo kilę daug neaiškumų. 1849 m. Juozapas Varševičius savo laiškuose aprašydamas orchidėjas, surinktas Vakarų Panamoje, Chiriqui vulkano šlaituose, šią trichopiliją pavadino T. coccinea. Nors kaip nauja rūšis T. coccinea nebuvo aprašyta oficialiai, šis pavadinimas greitai išpopuliarėjo tarp orchidėjų pardavėjų ir augintojų, ir, kaip teigė K. Lindley, šiuo vardu Varševičiaus trichopilija buvo pardavinėjama Anglijos aukcionuose nuo 1849 iki 1850 m.

   1851 metais M. Henfrey šią orchidėją aprašė oficialiai ir pavadino Trichopilia marginata, o po kelių savaičių tą pačią rūšį K. Lindley aprašė kaip T. coccinea ir išpeikė M. Henfrey už tai, kad jis pavadino šią trichopiliją nauju vardu – marginata, o ne visiems tuo metu įprastu coccinea. Bet bent jau dėl vieno dalyko abu botanikai sutarė – T. marginata ir T. coccinea yra ta pati rūšis. Ir nors po orchidėjos aprašymo augintojai naudojo abu pavadinimus, tačiau pagal tarptautines botanikos nomenklatūros taisykles pirmenybė teikiama tam augalo vardui, kuris buvo teisingai aprašytas pirmiausiai, visi kiti pavadinimai lieka kaip sinonimai.

Trichopilia marginata tėvynė – Centrinė Amerika, augalas aptinkamas Gvatemaloje, Kosta Rikoje, Panamoje ir Kolumbijoje, kur auga kaip simpodinis epifitas 1100–1700 m virš jūros lygio. Kadangi augalas natūraliai gamtoje auga kalnuotų šlaitų miškuose, reikia turėti omenyje, kad T. marginata nepatiks mūsų karštos vasaros. Todėl jei neturite orchidariumo, skirto vėsiamėgėms orchidėjoms, turite pasirūpinti geru vėdinimu, tinkama aplinkos drėgme ir temperatūra, kitaip T. marginata augs prastai ir skurs. Rekomenduojama temperatūra 12–15 °C nakties metu ir apie 18–22 °C dienos metu. Negaudamas vėsesnių temperatūrų žiemos metu, augalas žydės prastai arba išvis nežydės.

   Rinkdamiesi substratą ir sodinimo būdą nepamirškite, kad augalo šaknys labai jautrios, todėl reikia geros oro cirkuliacijos vazone arba galima augalą sodinti į krepšelį. Ne tik šaknys, bet ir nauji ūgliai labai jautrūs drėgmei, todėl reikia laistyti atsargiai, kad nesušlaptų nauji ūgliai, o persodinti geriausia tada, kai pradeda augti naujos šaknys, tuo metu nauji ūgliai gali siekti apie 5 cm. T. marginata dažniausiai pabunda ir pradeda aktyviai augti kovo mėn. ir be poilsio aktyviai auga iki vėlyvo rudens. Ramybės periodu, žiemą, augalą reikėtų laikyti sausiau, laistyti tik substratui išdžiūvus, tačiau saugoti, kad nepradėtų raukšlėtis stiebagumbiai, o po ramybės periodo galima tikėtis įspūdingų žiedų. Vidutinė tinkama aplinkos drėgmė apie 60 %. T. marginata turi sunkiai pražydinamo augalo reputaciją, nes ne visi augintojai gali suteikti vėsų ramybės periodą žiemos laikotarpiu, tačiau tikrai verta pabandyti auginti šią orchidėją dėl nuostabių ryškiaspalvių kvapnių žiedų. Dauginti galima sėklomis (sudėtinga namų sąlygomis) arba naujais ūgliais dalinant seną kerą, tačiau stengtis, kad naujas augalas turėtų bent 3–4 senus stiebagumbius.

Trichopilia marginata var. lepida

   1873 m. ši variacija rasta tarp augalų, importuotų iš Kosta Rikos. Labai reta T. marginata variacija, kuri nuo tipinės rūšies skiriasi tuo, kad turi žymiai didesnius žiedus su stipriau banguotu lūpos krašteliu.

Sinonimai: Trichopilia coccinea Warsz. ex Lindl. & Paxton, Paxton’s Fl. Gard. 2: 79 (1851). Trichopilia crispa Lindl. ex Linden, Cat. Gén. 22: 45 (1869). Trichopilia lepida W.G.Sm., Fl. Mag. (London), n.s., 1874: t. 98 (1874).

Literatūra:

1) http://orchid.unibas.ch

2) http://www.iucnredlist.org/details/44392425/0

3) R. L. Dressler. F. Pupulin. The carmine Trichopillias of Central America: Few but badly confused. Lindleyana. 2006-03. P. 212-219