Pasidalinsiu savo patirtimi, kaip oranžeriją sekėsi statyti savosiomis rankomis.
Viso projekto kaina (paskutinį kartą atnaujinta 2020-10-21 ):
Šiltnamio karkasas kainavo: 1200£
Įranga viduje kainavo: 200£
Projekto parengimas: apie 4-5 mėnesiai
Statybos: 7dienos karkasui, 5dienos langam, dvi dienos pertvarinėm durim viduje.
Pradėsiu nuo tam tikrų faktų:
- Gatavą polikarbonatinį (ne paketinį) šiltnamį, maždaug 8-10kvadratinių metrų dydžio, 2,5m metrų aukščio - nusipirkti būtų kainavę 800-1000£.
- UK žemiausia temperatūra žiemos tamsiuoju paros laiku: -6°C, didžiausia įmanoma temperatūra vasarą: +36°C. Sniego nebūna iš vis, arba būna labai nedaug, kuris dažnai neišsilaiko ilgiau nei parą. Didžiausias įmanomas vėjas (50 metų intervale) skaičiuojant nuo artimiausio išėjimo į jūra mūsų regione, mūsų namui - 86 km/h
- Tas pats šiltnamis turi atlikti dvi funkcijas - auginti kažką valgomo (daržovės) ir auginti orchidėjas visus dvyliką mėnesių per metus.
Ir darbai, igyvendinantys mano didelę svajonę - prasidėjo.
Ieškojimas informacijos, projektavimas ir planavimas užemė daugiausiai laiko. Mūsų sodo dydis yra apie trys - keturi arai, tad šiltnamis galėjo būt statomas tik vienoj vienintėlėj vietoj - visiškoj pietų pusėj (kur saulė ateina nuo vienuolikos ryto ir būna iki pat saulėlydžio), kur originaliai stovėjo sena vorų landynė - šedas (ūkinis pastatas).
Vaizdelis buvo "little something like this": Kaip ir visas mūsų namo stovis, taip ir sodas - norint kažką "pagerint" reikia pirma tą vietą "atversti" iš minusinės stadijos į bent jau nulinę.
Nugriovėm vorų landynę, seną tvorą su neaiškiais medžiais ir krūmais. Supratom kad UK niekas savo žemės matmenų nežino - nes dokumentuose viskas padalinta raudonu flomasteriu - kur įsikasei kuoliuką - tas tavo. Pasistatėm naują tvorą. Valio, šiltnamio eilė atėjo.
Pamatai:
Papildomi pamatai buvo padaryti dar 2020 žiemą. Tačiau buvo ir seni - betoniniai, likę nuo seno šedo. Būtent jie ir nusprendė kokios formos GALI būti šiltnamis. Jei formą keist - tada tektų visas tas betonines grindis griaut - o čia jau kosminis darbas kuriuo apsiimt niekas nenorėjo.
Naujiems pamatams buvo iškastra tranšėja aplink perimetrą, paguldytas medinis pamatinis balkis prie kurio apačios prisukti mediniai pagaliai tam, kad kol betonas stings - laikytų teisingą aukštį. Tada viskas įbetonuota.
Architektūra:
Gerai, kai vyras gali pabūt ne tik inžienierium, bet ir architektu technologu. Pats dizainas sugalvotas būtent jo. Kaip minėjau - sodas pas mus mažas (Lietuviškais standartais) todėl pasirinkom statyt patys ne vien dėl taupumo ir kokybės - bet ir dėl vaizdo. Kai turi tokį nedidelį žemės plotelį - kažkoks aliumininis šiltnamis labai smarkiai gadintų vaizdą. Vyras pasirinko laužyta formą - t.y. nėra nei vieno 90° laipsnių kampo (nes statyti turi būti linksma ). Priekinės panelės yra pasvirusios į vidų, stogas, kuris iš pirmo žvilgsnio yra tiesus - taip pat turi nuolydi į tvoros pusę. Net stogas, kuris randasi išsikišusioje į priekį dalyje - taip pat turi užslėptą nuolydi, paslėptą beveik rėmo viduje - tad jei to nežinai ir smarkiai neįsižiūri - realiam gyvenime viskas atrodo tiesu.
L forma tarnauja įvardintai funkcijai - Ilgoji L "koja" - atitenka pomidorams, trumpoji "koja" orchidėjoms. Susidaręs kampas - tai pertvara žiemai, kad nereiktu šildyti visų 13kv metrų.
Matmenys:
iš viso 13kv metrų.
7kv metrai daržovėms
5kv metrai orchidėjoms
Aukščiausias taškas ties priekiu - 2.8 metro
Žemiausias taškas ties tvora - 2.3 metro
Man rodos pločio niekas nematavo Polikarbonatas
Nium, svarbiausia ir įdomiausia visa projekto dalis. "O kaip čia su tokiom didelėm panelėm, uraganus atlaikys?" - paklausė bene kiekvienas matęs šiltnamį realybėj. Žinoma, priekį galima buvo dalint rėmo pagalba į mažesnes dalis - bet taigi... aš pagal specialybę dizaineris. Didelės panelės sudaro "wow" faktorių. Patinka, vienužodžiu, man modernas.
Taigi kaip ten su tuo Anglišku vėju.. uraganais ir tokio dydžio panelėm.
Mūsų maksimalus vėjas ( 86km/h), sudaro 35kg spaudimą į vieną kvadratinį metrą polikarbonato. Pagal gamintojo parametrus ir rekomendacijas tokį svori gali atlaikyti MAX 1.8 metro pločio plokštė. To pasekoje apsidraudėm 2 cm.
Tai mes užsisakėm:
1.78m x 2.5m polikarbonatines plokštes
16mm storio.
Tokios vienos plokštės kaina: 100£
Perkant polikarbonatą galimybės yra dvi - pirkti standartinių matmenų arba užsisakyt kad išpjautų. Pastarasis variantas dažniausiai būna brangenis, tačiau mes radom tiekėją atvirkščiai - užsisakyt buvo pigiau. Tiesa reiktų paminėt, kad pilno dydžio panelės, man rodos, suėjo tik į tris priekines vietas - visos kitos sienos buvo mažesnės. Tačiau dėl nežinojimo ir netikslumo vyras neėmė tip top dydžių kad turėtų šiek tiek papildomos vietos polikarbonato koregavimui rėme. Pjaunasi plokštės normaliai - ūkiškai, su "circular track saw" (liet. GAL juostinis pjūklas ant bėgių..?) ir su smulkių dantukų peiliu.
16mm polikarbonato storis yra klasifikuojamas kaip "tripple wall", priklauso paketų kategorijai t.y. turi oro tarpą viduje. Toks polikarbonatinis paketas ne tik sulaiko šilumą bei šaltį, bet yra gerokai atsparesnis krušai, vėjui, sumušimams ir t.t. Patikrinimui su vyru pasvaidėm betono gabalus į likusias atraižas - normaliai, neįskilo
Rėmas
Čia dar vienas įdomesnių faktorių. Kaip rėmas darosi aš jau nepasakosiu, nes anoks čia "raketų mokslas" (kaip Anglai pasakytų). Bet papasakosiu kaip sugalvojom patį plokščių tvirtinimą. Faktas - pol. plokštės "vaikšto" t.y. plečiasi ir susitraukia nuo temperatūros - panašiai kaip medis. Tad tiesiog gręžt per plokštę skersai - neišeina. Bet palikt plokštę laisvai, t.y neuždengt jos kraštų taip pat negalima - nes visur kur turi prieigą vanduo - plokštė pradės žaliuot iš vidaus ir mano dizaineriškam šiltnamiui tas visai netinka.
Sistemą, išties, sugalvojom elementarią: plokštė įsistato į patį rėmą tiesiog laisvai, o prie rėmo ją prispaudžia dvi medinės "plokštelės" per visą ilgį ir iš abiejų šiltnamio pusių. Vidinėj pusėj dar uždėta papildoma medinė plokštė apačioje, kad būtų atrama kai vėjas pučia. Vienužodžiu, žmonių paprasta kalba - panaudotas langų stiklinimo ir rėminimo principas. Taip išspręstas fizinis faktorius, tačiau kas su biologiniu - t.y. vandeniu?
Polikarbonatas turi visiems gerai žinoma sąvybę - paketas iš vidaus kondensuojasi prie temperatūrų kaitos. Vandeniui išbėgti iš pačios plokštės padeda aliumininė juostelė su daug skylučiu priklijuota prie plokštės galų. Tad tarp pol.,rėmo ir tvirtinimo apačioje turi būt paliktos kažkokios skylės nutekėjimui, įskaitant ir tai, kad lauke ant jo lija, ir per plokštes vanduo bėga per išorinę pusę žemyn. Kiek teko žiūrėti internete - būtent šitoje vietoje žmonės turi estetines problemas. Tarp visų tvirtinimų ir paliktų skylių nutekėjimui - vanduo prasibrauna į vidų ir sąveikaujant su šviesa pradeda augti dumbliai.
Šią labai OPIĄ estetinę problemą mes išsprendėm silikono pagalbą. Principas toks: miniatiūrinį tarpą vandeniui nubėgti mes palikom neprijungę pilnai medinių, laikančių patį polikarbonatą, plokštelių prie pačio karkasinio rėmo, tačiau plokštelių viršų - tą dali kuri sukontaktuoja su polikarbonatu iš viršaus ir per kurią vanduo gali pakliūt į vidų bėgant per pačią plokštę - užtepėm silikonu. Kodėl silikonu - nes jis lygiai tokia pati medžiaga kaip ir plokštė - "vaikštanti" priklausomai nuo temperatūrų. Tad pagal idėją jis turėtų laikytis nepriklausomai kur "vaikščios" pati plokštė. Lengviau parodyt nei papasakot. (tiesa silikonas taip liko ir neužteptas šiaip dienai, bet prieš žiemą būtinai užsiteps ...)
Visoms šioms rėmo dalims mes rinkomės medį. Galima buvo, žinoma, rinktis tokius aliumininius rutulius, kurie daugmaš panašiai polikarbonatą jungia tarpusavy, bet jų išvaizda nu jau baiiisiai ne kažką plius matosi plokščių galai. Medis šiuo atveju daug ką slepia.
Langai:
Kurių "gaminimas" užemė daugiau laiko nei pats šiltnamis tikriausiai. Įvedus į youtubą "kaip pasidaryti langą" gausit špygą. Nėr nei vieno video kaip darosi langai - nebent kaip jau turint langą jį įmontuot. Taigi teko išrasti dviratį.
Nusprendėm langus išdėstyti stoge, du pailgus pomidorams, ir vieną pailgą orchidėjoms, prie priekinio lango - kur susirinks daugiausiai šilumos. Pomidorinėje dalyje langus išdėstėm per patį vidurį - kur eina takelis su prevencinėm mintim, kad jei mūsų langai praleidinės vandenį - tai lis bent jau ant takelio, o ne ant pačių pomidorų. Dar vieną privalumą išspaudėm iš savo nuolydžio stoge - langus padarėm taip, kad jie atsidarinėtų palei nuolydį. To pasekoje atidarytas langas, beveik sudaro statų kampą stogo atžvilgiu ir tarnaują lyg stogelis skylei pridengti. Tad, pvz, jei langas atidarytas ir vasara lija lietus - fizinė skylė vandeniui patekti yra sąlyginai mažą. Na bet čia šiaip.. linksmas architektinis faktorius
Langų gaminimo principas paprastas kaip trys kapeikos - polikarbonate išpjautos reikiamos skylės, jos aprėmintos mediena, o pats langas tiesiog tapo dar viena aprėminto pol.plokštė. Dar dėtos gumelės aplink perimetrą - o užsidaro langas paprastai - langas yra didesnis nei skylė ir atsiremia/prisispaudžia prie pačio stogo.
Kita:
Galinė šiltnamio pusė yra šiaurinė ir tarp tvoros ją skiria ketvirtadalis metro. Storas katinas praeina vienužodžiu. Būtent dėl to storo katino faktoriaus galinei šiltnamio sienai mes naudojom tiesiog fanierą dėl, žinoma, taupumo. Šviesos ten visviena nulis tai dėt polikarbonatą būtų kiek per brangu. Plius gėris dar ir tas, kad prie visos sienos galima įsisukt ką nori - lentynėlę, paveiksliuką
Buvo išvedžiota lietvamzdžių sistema, renkanti vandenį nuo šiltnamio stogo - nešanti jį į šiltamio vidų (dvi bačkas) ir jei yra perteklius - viskas nubėgą į bendrą namo kanalizaciją.
Durys buvo pasirinktos "Saloon" tipo ir vyras taip keikėsi kai jas darė, nes nu minėjau kad šiltnamio formoj nėr stačių kampų Tiesa tų durų pagal paskirtį šį sezoną taip ir nepanaudojau.
Vyras pyksta. Tai sakiau gal kitą sezoną pavyks.