Tad, kaip ir obelyse taip ir vyšniose - aš apskritas nulis.
Iš visų jų žinau tik Lietuvišką Žagarę. Tad mano klausimai būtų:
1. Patarkit, į kokias rūšis labiausiai reiktų atkreipt dėmesį (tiek vyšnių tiek trešnių). Dėl mažų sodo matmenų gal reiktų rinktis savidulkes ir taip taupyti vietą?
2. Gal kas auginate kolonines trešnes/vyšnias ir galėtumėt pasidalint įspūdžiais?
Žagarvyšnės pačios geriausios. Žemos, ankstyvos, saldžios.
Trešnių būna pirkti žemaūgių, bet sako, kad Lietuvoje blogai žiemoja. Anglijoje gal ir gerai joms.
Vyšnias ir trešnes nulesa paukščiai, tai pagalvokit, ar dangstysite tinklais, ar labiau apsimokės nusipirkti.
Turiu 2 žemaūges trešnes - tobuli medžiai. Žemos, o kai derlius gausus tai net nuvalgyt nepajėgiam
Pirktos pas Amšiejų.
Bėdų dėl peržiemojimo nėra, buvo kad dėl labai vėlyvų šalnų nušalo žiedai. Paukščiai nenulesa. Spėju gal todėl, kad sunoksta šiek tiek vėliau negu vyšnios (šitas pas kaimyna nulesa stipriai) ir didieji paukščių būriai jau būna išlėkę kažkur kitur.
Auginu žagarvišnes tris rušis , sprendžiu pagal uogų skonį . Gan idomios tos višnaitės , jeigu atžalas persodinu tai tikrai neprigija ir kiek išdovanojau tai taip pat neprigijo ( dovanojau negailėdamas ) bet idomu tai kad rudeni išbarsčius kauliukus jos puikiai užauga ir greitai auga o uogu užderi gan labai daug , jeigu šalnos žiedų nepakanda. Minusas tas kad jų amžius trumpas bet nupjovus kamieną apie sprindį nuo žemės atauga daug iš kamieno šakų , kurios taip pat greitai auga ir gausiai deri.