Lietuvos orchidėjininkų draugija

Atnešu Abitalės patirtį su šiuo įnoringu dendrobiu. Pas ją žydi jau trečią kartą iš naminio ūglio, o tai - tikras susikalbėjimo su juo pavyzdys.

Abitalė wrote:Aukšta aplinkos drėgmė, daug šviesos, ypatingai gera ventiliacija, vos drėgnas substratas, ankštas vazonas. Ai ir dar... kaip magnetas traukia pūkuotus skydamarius .

Vienas mėgstamiausių mano turimų Dendrobiumų. Iš naminių ūglių, naminiai žiedai!
Kad suprasti jos tikrąjį grožį, žiedo struktūrą, formas, spalvas ir faktūras, reikia pasėdėti ir gyvai pasigrožėti.

Kažkas nepaprasto, ir žiedai atrodo tikrai dideli?

MrGreen, žiedai tikrai dideli! Šįkart net 4 atvėrė, visi pumpurai išgyveno, bet neturi vietos iki galo atsiverti, čiut telpa kits kitą stumdydami. Rankometras dydžio suvokimui. Nedidelis pats augalas, sakyčiau. Vabzdžiams ryškiai pažymėtas nusileidimo takas! O čia palyginimui su Dendrobium victoria-reginae, pastarasis kiek žemesnis - mažesnis. Gyvenime jie ir auga greta vienas kito, lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis. Beje, abu žydi iš tų pačių senų ūglių pakartotinai, o šitas faktas džiugina labiausiai.

Na tikrai ypatingo grožio šio dendrobio žiedai. Ir tas vaizdas - žydintys pagaliukai - irgi savito žavumo turi. Bet panašu, kad tikrai ne kiekvienas su juo susikalbėti moka. Ar čia kad vienu metu buvo jų užsipirkta, bet bešaknių, ir dėl to neišgyveno dalis jų?

PasRasiukoną klesti šis Dendrobis, o pas Agą gal tik labai jaunas jaunimas kiminuose, ar jau ir to nebėra? Mozaika irgi atrodo pirko tuo pat metu.
Tiesą sakant, galvojau, kad neišgyvens, labai sunki adaptacija buvo, tik neaišku ar kas dėl bešaknybės, ar šiaip jie įnirtingi. Bet dabar jau ir kol kas dar viskas gerai. Tikrai lėtapėdis su naujų ūglių auginimu, per metus vieną ar pusantro tik.

Aš jau nebeturiu
Bet laaaabai noriu turėti.

Abitale, šiaip nemažai dendrobių per metus tik vieną ūglį užsiaugina, jei keras dar nedidelis.

Pastaruosius gal metus taikau tokią taktiką naujokams - persodinu ir įkurdinu "inkubatoriuje" - akvariume su dangčiu ir bala ant dugno, po lempa. Ten šilčiau, oro drėgmė didesnė, šviesos gan daug, bet nekepa tiesioginėje saulėje. Daugumą palaistau tik kai išdžiūsta ar gerokai pradžiūsta, bet šlapiai stengiuos nelaikyti (baloje nemirksta). Tada lengviau adaptuojasi, ypač tie, kuriems su šaknimis ne viskas gerai arba kuriuos persodinu iš šlapių kiminų į mano naudojamą labai orui laidų substratą (storašakniams, plonašakniams naudoju smulkesnį). Gal ir tokiam lepūnėliui tiktų toks variantas.

Nežiūriu, aš nežiūriu ir bandau šią temą apeiti...nes čia nieko gražaus nėra

Mirti galima koks jis nerealus . Noriu...