Ramsis wrote: ↑Thu Feb 05, 2015 7:49 pmRašau straipsnį į žurnalą "Orchidėjos". ieškodamas informacijos internete aptikau keletą forumo temų kuriose aptarinėjama šios raibuolės. Vieni pasisako už jas, jų grožį, kiti nesupranta kas gali žavėti šiuose augaluose, juk jie iki pat paskutinės lastelės atomo - dirbtiniai. Pasidarė labai įdomu ką galvoja mano kolegos. Todėl labai laukiu pasisakymų šiuo klausimu. Ypatingai vertinsiu pagrįstus už ir prieš. O kad įvelčiau daugiau intrigos iš karto cituoju kelis sakinius iš savo jau pradėto rašyti straipsnio. Visi gerai žinome kad nuo sėklos iki žiedo turi praeiti nemažai laiko.
"Taigi nuo idėjos iki rezultato pamatymo, kantrybės turi užtekti 6-7 metams. Ir čia yra tiktai vieno hibrido sukūrimo laikotarpis! Kartais rezultatas gali būti visiškai ne toks kokio tikimasi, gali būti ir taip, kad jis tiesiog netenkina visiškai ir nežada jokios ateities. Tačiau įvertinus vien jau laiką ir pastangas, šie hibridai verti pagarbos ir tai yra pirmas pliusas jų naudai. Ne gana to, tobuliems žiedams, formoms sukurti, prireikė daugiau nei 100 metų. Prie kai kurių, žinomų, apdovanotų augalų, dirbo kelios kartos selekcininkų.
Ir vis dėlto, ar verta investuoti tiek pastangų ir laiko? Čia vieningos nuomonės manau nebus, tie kurie yra rūšinių augalų gerbėjai išsakys vienokią nuomonę, tie kas neteikia reikšmės rūšims sakys visai kitus argumentus. Gal tiesiog geriau visus šiuos resursus skirti tokios rūšies kaip pvz. Paphiopedilum sanderianum dauginimui, jis vis dar retai aptinkamas prekyboje ir yra ganėtinai brangus. Manau šiai minčiai pritartų daugelis. Ir čia jau yra minusas kompleksiniams hibridams..."
"...Taip, jau pripažinau, kad žiedai yra intriguojantys, tačiau ar vien to pakanka? Juk auginame augalus kurie yra išskirtiniai, kiekvienas su savo sąlygomis, išlygomis, kiekvienas su savo augimo etapais ir užsispyrimu. Orchidėjos kaip ir mes, spalvingos ne tik savo išore. Todėl ir kyla klausimas ar yra įdomu auginti šiuos hibridus? Greičiausiai ne vienas iš mūsų kai kurias orchidėjas įsigyjame ne vien dėl išorės priimtinumo. Kai kurie augalai, o ypač rūšiniai, yra perkami, dėl iššūkio sau, o gal kartais ir dėl aplinkinių. Tai kas gali tapti iššūkiu šių hibridų auginime? Juk jau minėjau, nieko ypatingo jie nereikalauja, suteikus elementarias sąlygas, kiekvienais metais sulauksite žiedų, neinvestuodami nei daug savo brangaus laiko, nei žinių. Žiedai žydės taip ilgai, kad norint juos išlaikyti gražius, žydėjimo viduryje turėsite nuvalyti dulkes nuo jų...
Taigi esmė tokia,laukiamos visos nuomonės, įdomesnes mintis būtinai cituosiu savo straipsnyje. Ačiū už išsakytą nuomonę, o ypač už tą kuri bus priešiška, nes tikiu, kad daugeliui šie hibridai tikrai patinka.
ricardas wrote: ↑Thu Feb 05, 2015 8:30 pmRašau tik savo nuomone. Jūs rašot, kodėl retų raibuolių sunku rasti , ir jos labai brangios. Kolecionieriai , turintis retas rūšis nenori ju dauginti iš seklų , nes tarp kolecionierių vyksta kaip pasakius konkurensija ( aš turiu o kiti netūri) .
Kokias raibuolęs auginti , rūšines ar gibridus ? Ir velgi , kolecionieriai renkas rušines ir kad būtu kuo retesnė , mėgėjam nesvarbu , kad tik graži butu, bet yra ir tokiu augintoju , kuriem nesvarbu , nei grožis nei rušis , svarbu kad ji brangi , tam kad pasigyrti ( va, kiek brangei už raibuolę mokėjau .)
Apie save , aš nepajėgsiu surinkti didelės kolekcijos , bet katlėjas , raibuoles , stengsiuos surinkti tik rušines , žinoma ir gražių gibridukų . Ps. Šiuo metu turiu tik rušines katlėjas.
Murfika wrote: ↑Thu Feb 05, 2015 9:37 pmManau, sąsajas galima rasti kačių ir šunų veislių gryninime. Kuomet jau prieinama iki ligų ir keistokio goržio. Galioja veislių mados, prieinamumas, kaina.
Visad bus svarbu pasigirti pražydinus sunkiai pražydinimą, sugebėjus įsigyti labai brangią, retą.
Tad jei hibridas retai aptinkamas ar sunkus, jo paklausa tik kyla.
Urze wrote: ↑Fri Feb 06, 2015 12:45 pmRamsi, Tu kalbi apie vadinamuosius amerikinio tipo? Va kaip šitas Mozaikos plačiaausis?
Jei taip, tai man asmeniškai jie gražūs kaip deroko detalė, o ne orchidėja. Daugeliui imponuoja tai, kad jie lengviau auga nei rūšinės raibuolės, kad žiedai didžiuliai, pilni ir apvalūs, mėsingi net, ir kad ilgai žydi. Tomis pačiomis savybėmis pasižymi ir hibridiniai falenopsiai. Tam jie ir buvo veisti - kad būtų gražios, gyvos interjero puošmenos. Bet tiems, kuriems patinka žiedų subtilumas ir iššūkiai stengiantis perprasti augalo poreikius, dažniausiai renkasi ne šiuos kompleksinius hibridus, o rūšines orchidėjas arba 1-3 pakopų hibridus. Mano galva, šitie plačiaausiai pritaikyti masiniam skoniui.O šitam nepritariu. Jei išveistas hibridas negražus, tai su pagarba arba be jos jis vis tiek negražus. Žinoma, kartais iš negražių hibridų toliau veisiant gaunami gražūs rezultatai, bet ar dėl to verta išmesti jau sukurtus gražius hibridus, kad negražiesiems atsirastų vietos? Nes visus riboja ištekliai (auginimo ploto, laiko ir kt.) ir besivaikant naujų madų bei bandant įtikti vartotojams kažką reikia aukoti. Ir kai paaukojami seni, geri, bet daugeliui vartotojų jau atsibodę hibridai, tai darosi liūdna. Aš mieliau auginčiau tokį raibuolės hibridą, kuris išveistas 1905 metais, kurio žiedai laikosi tik 1 mėnesį, bet jis yra sudėtingesnio auginimo, margų lapų ir subtilesnio žiedo, negu 2002 metais užregistruotą kompleksinį hibridą, kurio žiedas išsilaiko 3 mėnesius, yra kaip dirbtinis, lapai žali ir kurį tik retkarčiais reikia palaistyti kaip kokį jeronimą.Ramsis wrote: Kartais rezultatas gali būti visiškai ne toks kokio tikimasi, gali būti ir taip, kad jis tiesiog netenkina visiškai ir nežada jokios ateities. Tačiau įvertinus vien jau laiką ir pastangas, šie hibridai verti pagarbos ir tai yra pirmas pliusas jų naudai.
Va, dar sugalvojau, kas man juose nepatinka - jų žiedai pernelyg nusaldinti, kaip kad dirbtiniai būna padaryti, o ir atsibosta per tris mėnesius jie. Kiekgi galima tas dulkes nuo žiedų plauti.
Urze wrote: ↑Fri Feb 06, 2015 1:11 pmAš nesupykčiau, jei kelis mėnesius kvepėtų skaniai. Bet šiuo atžvilgiu jau dauguma raibuolių "netikusios". :snooty:
Ilgai žydinčio žiedo po kiek laiko pradedi nebematyti, pripranti kaip prie kokio baldo, tai ir džiaugsmo nebeteikia. Užtat kai vos savaitę žydi, tai ilgai laukęs labai džiaugiesi, tūpčioji kasdien, gėriesi ir visiems giriesi, koks puikus augintojas esi. O čia "plastikiniu" žiedu pasigirti ir susilaukti liaupsių gali daugiau tokiems, kurie sako "Pas mane pražydo balta orchidėja". Bet tai neįrodo, kad esi geras, daug žinantis orchidėjų augintojas. Taip sakant, kompleksinių raibuolių pražydinimas nėra prestižas. Ale pražydinus vis tiek smagu.
ricardas wrote: ↑Fri Feb 06, 2015 2:58 pmUrze, taip sutinku, kad pražidinęs gibriduką nieko nenustebinsi, bet būna ir taip, isigyji labai sukiai pražidinamą raibuolę o ji be jokių didelių pastangų žydi kasmet, ir jau pasidaro nebeidomu, kai tuo pat metu , paprastas gibridukas , nu niekaip nenori žydėti, bet kai pražysta, tai džiaugsmo nemažiau būna kaip nuo rušinių . Tai manau kad dauguma džiaugias , kai pražysta ir rūšinės ir gibridukai . Ps. Nepamirškim, kad beveik mes visi pradėjom nuo paprastų falenopsių ir džiaugdavomės kai jie sužydėdavo.
Urze wrote: ↑Fri Feb 06, 2015 4:36 pmAš hibridus irgi mėgstu ir auginu. Bet čia kalbam konkrečiai apie raibuoles ir jų kompleksinius hibridus. Kuo ilgiau domiesi ir giliniesi į kažkokią temą ar veiklą, tuo dažnai vis sudėtingesni dalykai įdomesni darosi. Vaikystėj džiaugiamės, kai sugebam nupaišyti žmogeliuką iš kelių pagaliukų, bet suaugę kaži ar tą patį nupaišę taip pat džiaugiamės. Tai ir su orchidėjomis taip pat. Kur pražydinti neįnoringą hibridą, o kur kokias užsispyrusias Paphiopedilum rothschildianum ar Paph. Woluwense. Žiedai iš principo visų gražūs, bet kai žinai, kiek reikėjo darbo įdėti jiems sulaukti, tai jų "svoris" pačiam augintojui keičiasi. Va kai Dalytės plačiaausis pražys, tai tikriausiai bus devintam danguj iš džiaugsmo, nors ir ne kažkokia retenybė žydės. Ir dėl skonio nesiginčijama (nes beviltiška ).
O kaip kitiems šie kompleksiniai hibridai?
Ramsis wrote: ↑Fri Feb 06, 2015 5:56 pmNesutiksiu su šiuo pasakymu, pirmiausiai dėl to, kad pinigai ir komercija šiais laikais daro savo, augalai , ne paveikslai, juos galima dauginti, o padauginus parduoti. Tiesiog manau, dirbtinai sudaromas vakumas, kad nekristų kaina. Juk tai aukso gysla.Kolecionieriai , turintis retas rūšis nenori ju dauginti iš seklų , nes tarp kolecionierių vyksta kaip pasakius konkurensija:naughty: ei ten buvo visa pastraipa, ne vien šie 2 sakiniai.O šitam nepritariu. Jei išveistas hibridas negražus, tai su pagarba arba be jos jis vis tiek negražus.Čia jau neišvengiama, senieji hibridai pamažu nusėda praeityje. Galbūt jų dar ir yra privačiose kolekcijose, tačiau tikrai nelabai daug. Norint juos atgaivinti, reikia vėl viską pradėti iš padžių, gerai jeigu tas hibridas yra kokių 3 pakopų, bet jeigu jis jau kokių 6, lygiai toks pats rezultatas praktiškai jau neįmanomas. Pirmiausiai dėl to kad tam reikia laiko. Pvz. na jeigu kalbam apie 6 pakopų hibridą, tai pačios minimaliausios laiko sąnaudos yra maždaug 30 metų, antras dar svarbesnis dalykas, reikia tiksliai žinoti kur ir kada įvesti reikiamą rūšį. Na rūšys tai rūšys, bet tos rūšys dar turi ir savo formas. O čia tai ir prasideda. Pvz, trečioje pakopoje kryžminam X rūšį kuri būtinai turi turėti rausvus žiedlapius, nors paprastai tipinė forma turi tik šviesiai rudus. Nežinant visų šių smulkmenų, rezultatas jau nebus lygiai toks pats. Vadinasi senasis hibridas pasmerktas išlikti tik knygose ir piešiniuose. Sakysime galima dauginti sėklomis, taip galima, bet tai nereiškia, kad vaikai bus lygiai tokie patys kaip tėvai ( juk žinome kad kartais genai daro savo ) O labai dažnai, daugiapakopiai hibridai būna sterilūs. Yra dar vienas būdas meristeminis dauginimas, tačiau rizikos išlieka irgi labai daug, o jeigu auginimo terpė užsikrės pelėsiu...Ir kai paaukojami seni, geri, bet daugeliui vartotojų jau atsibodę hibridai, tai darosi liūdna. Aš mieliau auginčiau tokį raibuolės hibridą, kuris išveistas 1905 metais, kurio žiedai laikosi tik 1 mėnesį, bet jis yra sudėtingesnio auginimo, margų lapų ir subtilesnio žiedo, negu 2002 metais užregistruotą kompleksinį hibridą, kurio žiedas išsilaiko 3 mėnesius,
Žodžiu, įdomus tas orchidėjų gyvenimas...
Urze wrote: ↑Fri Feb 06, 2015 7:04 pmNesibark , skaičiau visą pastraipą, bet nuomonė išlieka tokia pati. Kad jų kūrėjams užtenka kantrybės tiek metų laukti ir eksperimentuoti, tai pagarba jiems. Tuo labiau, kad jie paprastai turi sukaupę įspūdingą žinių bagažą apie genetinį paveldimumą, katrie augalai kokias savybes linkę perduoti ir t.t. Bet žiedams, kurie kaip Tu rašei "iki pat paskutinės lastelės atomo - dirbtiniai", pagarbos - :snooty:. O va kaip Gamta sugeba sukurti be mąstymo ir sąmonės rūšis, tai neįtikėtina! Bet čia gal apie tą patį kalbam, tik kitaip įvardinam pagarbos subjektą.Va teisingai rašai, kad kartais nebeįmano atkurti, nes formos ar variacijos ar klonai, kurie jiems sukurti buvo naudoti, kartais irgi būna jau pasitraukę iš kolekcijų, o kartais net nežinoma, kartas buvo naudotas. Ir tada jau niekaip ir niekad nebeatkursi.Ramsis wrote:Norint juos atgaivinti, reikia vėl viską pradėti iš padžių