Raštuolė (lot.Grammatophyllum)
Posted: Tue Oct 27, 2020 5:49 pm
Urze wrote: ↑Mon Nov 09, 2015 2:01 pmGal kas susigundytumėte auginti tokią orchidėją? Trumpai tariant - įspūdinga. Nuotraukose - Frankfurto prie Maino Palmgarten'o gyventoja, dar sąlyginai maža. O čia galima pamatyti, kaip vieną tokią persodinėjo Bruklino botanikos sode. Persodinimas su brigada užtruko 7 valandas. http://m.bbg.org/news/repotting_tiger_orchidEvaja wrote:Grammatophyllum speciosum - didžiausia orchidėja.
Ūgliai gali siekti iki 3 metrų Svoris - nuo kelių šimtų kilogramų iki tonos..
Aišku, kalbam apie suaugusį augalą, gamtoje toje pačioje vietoje tarpstantį ne vieną dešimtmetį
Urze wrote: ↑Wed Dec 13, 2017 4:24 pmNuo 2016 m. balandžio auginu vieną raštuolės rūšį - Grammatophyllum scriptum var. citrinum. Ši Indonezijoje natūraliai paplitusi rūšis auga gerokai mažesnė nei Gram. speciosum, bet maža ar kompaktiška irgi nepavadinsi. Pirkau kaip galintį po pusės metų žydėti augalą. Dauguma žemiau esančių nuotraukų yra 2016 m. rugsėjo, dabar jau stambesnė. Atkeliavo su augančiu nedicku ūgliu. Po 5 mėnesių tas ūglis jau buvo subrendęs ir pradėjo auginti kitą ūglį. Iš viso per kiek daugiau nei pusantrų metų užsiaugino 3 ūglius, tarp augimo ciklų yra nedideli poilsio periodai, o šiaip aktyviai auga beveik visus metus. Lapai ant senųjų ūglių bent jau mano turimo augalo laikosi gan trumpai - gauti lapuoti ūgliai per 1,5 metų lapus pametė. Ar tas jai būdinga, nežinau. Teigiama, kad per vėsiai auginama gali numesti lapus, bet tada tikriausiai nuo visų numestų, o ne tik nuo seniausių. Lapai platūs (apie 6 cm) ir vidutiniškai mėgstami visokių čiulpiančių kenkėjų, pvz., oranžinių erkučių. Jai būdinga auginti dvejopas šaknis - stambesnės lenda substratan, o plonesnės kaip tik auga aukštyn ir sudaro barzdą, į kurią įkritę kitų augalų lapai turėtų būti sulaikyti ir galiausiai tapti raštuolės trąša. Mano augalo šaknys auga ir gilyn, ir truputuką aukštyn, tačiau jos tarpusavyje dar nesiskiria. Gal vyresni augalai pradeda tokias auginti? Arba augantys kitokiose sąlygose? Šaknų pavyzdžių galima pamatyti čia ir va čia. Jų augančias šaknis labai mėgsta mažosios sraigytės. Ūgliai auga vis didesni, bet ne itin sparčiai (kokiu trečdaliu, ketvirtadaliu didesni). Radau, kad šiai rūšiai būdinga nunaikinti senuosius belapius gumbus. Augalas gan sparčiai auga ir jam pradeda stigti vietos, todėl senieji gumbai gan staigiai nuruduoja ir pradeda pūti. Jei toks gumbas paliekamas, jis po kiek laiko sudžiūsta į ožio ragą, o tada jau galima jį gan lengvai išpešti. Toks puvinys paprastai į kitus gumbus nepersimeta. Šito džiaugsmo man dar nepasitaikė. Pasodinta neglazūruotame molinuke, stambiose žievėse. Tarp laistymų vėsiuoju metų laiku išdžiūsta, vasarą kiek daugiau drėgmės duodu, tik truputį pradžiūsta. Rekomenduoja aktyvaus augimo ir žydėjimo periodu nedžiovinti jos. Amerikos orchidėjų draugijos (AOS) puslapyje rašo, kad visos raštuolių rūšys yra kilusios iš miškų, kuriuose yra gan ryškus drėgnasis šiltasis ir sausasis vėsus periodai, tad tą galima suderinti su mūsų metų laikais. Kas mėnesį ar kiek dažniau mirkau vandenyje su stipresne nei rekomenduojama trąšų koncentracija (mėgėja pavalgyti). Jei bręstantis ūglis lėtai didėja, tai po tokio pamirkymo trąšose per savaitę akivaizdžiai išsipučia.
Kiek skaičiau, dauguma augintojų teigia, kad Gram. scriptum yra saulės mėgėja, jai kuo ryškesnė šviesa, tuo geriau, gal net šalia Cattleya warscewiczii, kuri garsėja kaip labaiii daug saulės norinti geram žydėjimui katlėja, pastatyti būtų gerai, bet su atitinkama ventiliacija ir drėgmės kiekiu ore ir substrate. Bet čia po lietuviška saule taip, o augintojai iš Floridos, JAV, rekomenduoja dalinai išsklaidytą apšvietimą. Pas mane ji auga tikrai menkesnio apšvietimo sąlygomis, bet atrodo visai gerai. Šiuo metu kiek potamsiai pastatyta orchidariume ir kažką naujo leidžia. Vis žiūriu į tą augantį pypciką ir kažkaip įtartinai jis man atrodo - lyg per kūdas ūgliui. Tai vat ir laukiu, kas iš to "kiaušinio" išsiris.
Informacijos šaltiniai teigia, kad Grammatophyllum scriptum var. citrinum žiedai kvapnūs, vaškiniai, jų ant žiedynstiebio gausu, išsilaiko nuo mėnesio iki dviejų, patys žiedynai siekia iki 1 metro ilgio. Amerikos orchidėjų asociacija yra apdovanojusi šios rūšies orchidėją, kurios 32 žiedynai buvo pasipuošę 3670 žiedų! Ir kažkas tiek suskaičiavo. :smartass:
Urze wrote: ↑Tue Oct 16, 2018 9:53 amŠių metų sausį iš molinuko į krepšelį su vidutinėm žievėm persodinau Grammatophyllum scriptum var. citrinum, nes naujas ūglis jau būtų lipęs lauk. Ir gal neatitaikiau drėgmės, nes augalas nebuvo labai patenkintas, tas ūglis užaugo kiek mažesnis nei senesnis. Vasarą perkėliau laukan, kad daugiau saulės gautų (bet nekepinau jos). Iš kitos vietos pradėjo augti naujas ūglis, kuris lėtai augo, nors šiaip ji greita. Ir ant jo lapų kaip ir ant ankstesnių vėl atsirado pažaidos, nors jokių kenkėjų neturi. Tokios pažaidos buvo vos gavus iš tiekėjo. O tas ankstesnis po kelių iš eilės pasitaikiusių savaitės nelaistymo epizodų numėtė lapus ir visai nurudo. Augalas prarado savo gražų pūstumą, darosi vis liūdnesnis ir neįtikinu, kad vėl gerai augtų. Turi laiko iki gruodžio apsispręsti, ką darys. Et, tas persodinimas ir karšta vasara, kai negali palaistyti normaliai.