Urze wrote: ↑Mon Mar 30, 2020 6:26 pm
Kaa, saracėnijų šaknys šiaip yra rudos spalvos, kai kurios šviesesnės, kai kurios tamsesnės. Tūtos ruduoti gali tiesiog natūraliai, nes pernykštės ir turi nunykti, nebent naujos auga ir ruduoja, tada jau kažkas negerai. Persodinai saviškes?
Saracėnijas rekomenduojama laikyti baloje, ne gilesnėje nei pusė vazonėlio gylio, patartina mažiau, kaip ir Ričardas parašė. Bet aš pati negilioje baloje laikau tik tada, kai būna vasara, saulėta, labai karšta arba kai vėjuota, nes tada stiprus garinimas vyksta ir saracėnijos daug vandens siurbia. O jei nėr karšta ir jei aš namie, o ne kur išvykusi, tada tik kas kelias dienas perpilu šviežiu vandeniu iš viršaus ir perteklių palieku padėkliuke, bet dažnai be jokios balos stovi. Bet šiltuoju sezonu substratas visada šlapias, kas ir yra svarbiausia.
Ričardai, dėl stipriai suirusių durpių man kyla tokia mintis - iš jų daugiau maistinių medžiagų išsiskiria nei iš mažai suirusių durpių, dėl to gal vertėtų kas kiek laiko didesniu kiekiu vandens vis praplauti substratą, kad tas maistines medžiagas išskalautų ir kad koks pelėsis nepradėtų augti. Nors gerai nuaugusi saracėnija gal ir pati tas medžiagas panaudotų savo augimui.
Man labiau patinka aukštesni vazonai (rožių, cimbidžių tipo), nes vis tik daugumos saracėnijų šaknys yra nemenkos ir noriai augančios gilyn. Ir tada, kai laikoma negilioje baloje, aukšto vazono mažesnė dalis būna po vandeniu, tai man atrodo, kad ir šaknims tada geriau, kad jos neužmirkusios būna, kur deguonies mažai. Bet yra puikiai auginančių saracėnijas ir standartiniuose vazonuose, tai čia, matyt, pagal augintoją reikia ir vazonus prisitaikyti.
Beje, primenu, kad saracėnijoms (ir musėkautams) patinka, kai galva šyla, o kojos šąla. Tad geriausia jas įkurdinti taip, kad tūtos būtų apšviestos saulės, o vazonas būtų šešėlyje, kad jo saulė nekaitintų.