Quinta da Boa Vista Madeira
Posted: Wed Aug 24, 2022 5:47 pm
"Quinta da Boa Vista" tai orchidėjų ūkis Madeiroje, Funchal (sostinė) su labai gražia istorija.
William Cooke buvo žymus žmogus - leitenantas, kurio hobis buvo kryžminti orchidėjas (pagrinde cymbidžiai) ir lenktyninius žirgus. Dalį jo didelės orchidėjų kolekcijos perėmė dukra - Elizabeth. Laikui begant ji su vyru išsikėlė gyvent į Madeira, kartu perveždama ir savo/tėvo orchidėjų kolekciją. Šiai dienai visų minėtų žmonių jau nebėra, tačiau yra Patrikas - Elizabeth sūnus, kuris jau taip pat skaičiuoja solidžius metus šioj industrijoje. Baigęs botaniką Oxforde, jis puikiai kalba Ir portugališkai, ir angliškai - kas, žinoma, atidaro duris į labai įdomias ekskursijas po stogais (ne šiltnamy
)
Nors kolekcija tikrai nebuvo mano skonio (hibridiniai falenopsiai, katlėjos bei cymbidžiai) - sužinojau ir pamačiau daug naujų dalykų. Visos minėtos šeimos žydi taip, lyg tai būtų Tokyo paroda.
Patrikas pasakojo, kad prieš porą metų pakeitė auginimo techniką ir tai buvo vienas geriausių sprendimų. Jo mama, Elizabeth, iš didelių, suaugusių augalų išspausdavo kur kas mažiau žiedų, nei jis, su savo nauja idėja šiandien. O idėja labai paprasta - augalai, iš kurių norima išgauti didelį potencialą, yra auginami tik Semi Hidroponikoj. O tokie augalai kaip phalaenopsiai ir vandiniai - kišami į vazonus iki ausų, t.y. Patrikas pasakojo, kad nauja šaknis išleista ant augalo rizomos yra prieš tai buvusio lapo pakaitalas. Substratą jis pakeitė į neorganinį, o vazonus laiko molinius, ir kuo įmanoma didesnius - kad augalą reiktų tik užkast gylyn, bet niekada nepersodinėt.
- Kuom tręšiat?
- Kodėl manęs visi to klausia.. Niekuom. - atsakė man Patrikas.
- Nu ką reiškia niekuom, taip nebūna.
- Būna, mes viską laistom levadų (kanalai) vandeniu. Vanduo augalui yra pats svarbiausias dalykas - nieko jam daugiau nereikia. Šaknys visada turi jausti vandenį, arba, kad jis yra labai šalia. Ir viskas. Čia visa paslaptis. Mano mama cycnoches sugebėdavo pražydint max dviem žiedais, iš metų į metus - aš, suteikdamas tiesiog pastovų vandenį šiais metais išspaudžiau keturis.
Kai kalbėjom apie Jade vine (Strongylodon macrobotrys) Patrikas taip pat minėjo vandenį... ir tik vandenį:
- Paprastas čia tas augalas - nieko ypatingo, blogiausias dalykas yra tas, kad jam reik tiek daug vandens.. nu TIEK DAUG. Visur, kur mes stovim, čia yra šio vijoklio šaknys. Žiemą, kai lietaus daug ir mes galim laistyt kiek nori - jis geria tonom.
- Nepasakyčiau, kad jau toks paprastas augalas auginimui - Kew sodai pražydina trim žiedais ir pusę miesto subėga pažiūrėt, - nepasidaviau aš.
- Kew su šiuo augalu yra padaryta klaida, - šyptelėjo Patrikas, - jie jį pasodino per šiltai, žiemą jam reikia šalčio - +16 pats tas.
Neklausinėjau, kas čia toj Madeiroj per toks stebūklingas vanduo, nes žinojau iš anksčiau. Madeiroje labai stipriai išsiskiria pietų ir šiaurės pusės - pastarojoje labai daug kritulių, taip pat visa Madeira yra vienas didžiulis, 2000km aukščio kalnas. Po antrojo pasaulinio iš kalnų šiaurinės pusės buvo iškastos levados, kurios serpantinais leidžiasi į apačią ir tiekia žmonėms vandenį. Vanduo yra perfiltruotas TIK gamtos, atiteka iš tokio aukščio - tai įsvaizduokit, kiek mineralų ir kitokių reikalų jis tame kelyje susirenka. Bepigu netręšt daugiau niekuom
Jade wine tikrai įspūdingas - mačius aš jo neįtikėtiną spalvą ir Kew, bet kaip ir minėjau - tik porą kekių, kai pas Patriką jų kabojo nesuskaičiuojamas kiekis.
Taip pat man papasakojo šiek tiek apie coelogynes - tas, kurių rudos, kaip bičių, lūpos. Pasirodo, jos augina žiedus ant ilgų kotų tam, kad vėjui pučiant, žiedas judėtų ir sudarytų bitės patelės vaizdą patinėliams. Na, o jau viskas kitkas tai kaip ir su lepančiais - patinėliai lieka nepratęsę savo genetikos.
Pauosčiau ir visas kvepiančias Maxillarias - tenuifolia ištiesų kvepia kokosu - kažkokia Pina colada; pumila - visiškas cinamonas, net ne bandelė; picta - vanile.
Puiki ekskursija visiems Orchidėjų entuziastams.
P.s. Skubu priminti Madeiros klimatą: Vasarą - ne daugiau nei +28, žiemą naktį +16. dieną +18. Ji randasi per patį pusiaują ir įeina į auksinį pasaulio klimatą.
William Cooke buvo žymus žmogus - leitenantas, kurio hobis buvo kryžminti orchidėjas (pagrinde cymbidžiai) ir lenktyninius žirgus. Dalį jo didelės orchidėjų kolekcijos perėmė dukra - Elizabeth. Laikui begant ji su vyru išsikėlė gyvent į Madeira, kartu perveždama ir savo/tėvo orchidėjų kolekciją. Šiai dienai visų minėtų žmonių jau nebėra, tačiau yra Patrikas - Elizabeth sūnus, kuris jau taip pat skaičiuoja solidžius metus šioj industrijoje. Baigęs botaniką Oxforde, jis puikiai kalba Ir portugališkai, ir angliškai - kas, žinoma, atidaro duris į labai įdomias ekskursijas po stogais (ne šiltnamy
)Nors kolekcija tikrai nebuvo mano skonio (hibridiniai falenopsiai, katlėjos bei cymbidžiai) - sužinojau ir pamačiau daug naujų dalykų. Visos minėtos šeimos žydi taip, lyg tai būtų Tokyo paroda.
Patrikas pasakojo, kad prieš porą metų pakeitė auginimo techniką ir tai buvo vienas geriausių sprendimų. Jo mama, Elizabeth, iš didelių, suaugusių augalų išspausdavo kur kas mažiau žiedų, nei jis, su savo nauja idėja šiandien. O idėja labai paprasta - augalai, iš kurių norima išgauti didelį potencialą, yra auginami tik Semi Hidroponikoj. O tokie augalai kaip phalaenopsiai ir vandiniai - kišami į vazonus iki ausų, t.y. Patrikas pasakojo, kad nauja šaknis išleista ant augalo rizomos yra prieš tai buvusio lapo pakaitalas. Substratą jis pakeitė į neorganinį, o vazonus laiko molinius, ir kuo įmanoma didesnius - kad augalą reiktų tik užkast gylyn, bet niekada nepersodinėt.
- Kuom tręšiat?
- Kodėl manęs visi to klausia.. Niekuom. - atsakė man Patrikas.
- Nu ką reiškia niekuom, taip nebūna.
- Būna, mes viską laistom levadų (kanalai) vandeniu. Vanduo augalui yra pats svarbiausias dalykas - nieko jam daugiau nereikia. Šaknys visada turi jausti vandenį, arba, kad jis yra labai šalia. Ir viskas. Čia visa paslaptis. Mano mama cycnoches sugebėdavo pražydint max dviem žiedais, iš metų į metus - aš, suteikdamas tiesiog pastovų vandenį šiais metais išspaudžiau keturis.
Kai kalbėjom apie Jade vine (Strongylodon macrobotrys) Patrikas taip pat minėjo vandenį... ir tik vandenį:
- Paprastas čia tas augalas - nieko ypatingo, blogiausias dalykas yra tas, kad jam reik tiek daug vandens.. nu TIEK DAUG. Visur, kur mes stovim, čia yra šio vijoklio šaknys. Žiemą, kai lietaus daug ir mes galim laistyt kiek nori - jis geria tonom.
- Nepasakyčiau, kad jau toks paprastas augalas auginimui - Kew sodai pražydina trim žiedais ir pusę miesto subėga pažiūrėt, - nepasidaviau aš.
- Kew su šiuo augalu yra padaryta klaida, - šyptelėjo Patrikas, - jie jį pasodino per šiltai, žiemą jam reikia šalčio - +16 pats tas.
Neklausinėjau, kas čia toj Madeiroj per toks stebūklingas vanduo, nes žinojau iš anksčiau. Madeiroje labai stipriai išsiskiria pietų ir šiaurės pusės - pastarojoje labai daug kritulių, taip pat visa Madeira yra vienas didžiulis, 2000km aukščio kalnas. Po antrojo pasaulinio iš kalnų šiaurinės pusės buvo iškastos levados, kurios serpantinais leidžiasi į apačią ir tiekia žmonėms vandenį. Vanduo yra perfiltruotas TIK gamtos, atiteka iš tokio aukščio - tai įsvaizduokit, kiek mineralų ir kitokių reikalų jis tame kelyje susirenka. Bepigu netręšt daugiau niekuom
Jade wine tikrai įspūdingas - mačius aš jo neįtikėtiną spalvą ir Kew, bet kaip ir minėjau - tik porą kekių, kai pas Patriką jų kabojo nesuskaičiuojamas kiekis.
Taip pat man papasakojo šiek tiek apie coelogynes - tas, kurių rudos, kaip bičių, lūpos. Pasirodo, jos augina žiedus ant ilgų kotų tam, kad vėjui pučiant, žiedas judėtų ir sudarytų bitės patelės vaizdą patinėliams. Na, o jau viskas kitkas tai kaip ir su lepančiais - patinėliai lieka nepratęsę savo genetikos.
Pauosčiau ir visas kvepiančias Maxillarias - tenuifolia ištiesų kvepia kokosu - kažkokia Pina colada; pumila - visiškas cinamonas, net ne bandelė; picta - vanile.
Puiki ekskursija visiems Orchidėjų entuziastams.
P.s. Skubu priminti Madeiros klimatą: Vasarą - ne daugiau nei +28, žiemą naktį +16. dieną +18. Ji randasi per patį pusiaują ir įeina į auksinį pasaulio klimatą.
