Augi(ni)mo sąlygos
Paplitusi Borneo salose 200-1900 m aukštyje. Epifitas, gamtoje auga ant medžių (internete galima rasti tai liudijančias nuotraukas), bet puikiai auga ir substrate, jei jis yra pralaidus.
Kadangi epifitas, svarbu, kad orchidėjos šaknys nemirktų, tačiau, žinoma, negalima leisti substratui visiškai išdžiūti.
C. odoardi yra nežiemojanti orchidėja, todėl mūsų namuose, priešingai nei kitos mūsų celiogynės, auga ne įstiklintame balkone (kur priklausomai nuo metų laikų svyruoja temperatūra), o orchidariume, kuriame temperatūra išlieka nekintanti ištisus metus (jei nepaisysime vasaros karštinių prikvailiojimų) - dvidešimt keli laipsniai celcijaus. Iš principo ši raudonoji Celiogyne mėgsta šiltesnį klimatą ir aukštą drėgmę (>80%) - tokias sąlygas jai ir stengiamės suteikti.
Pseudobulvės
Bulvės maždaug 2-5 cm ilgio, lapai - maždaug keliolikos cm ilgio, labai įvairiai (literatūroje nurodoma 5-23,5 cm).
Labai charakteringa pseudobulvių forma: ne apvalaina, kaip kitų celiogynių, bet labiau rombinė. Pagal tai galima gana nesunkiai identifikuoti.
Kaip didelį privalumą galėtumėme įvardinti tai, kad C. odoardi nėra iš "šliaužiojančių", t.y., jos bulvės išsidėsto kompaktiškai viena šalia kitos, o ne užkariauja didžiulius plotus kaip C. cristata, C. fimbriata, C. uniflora ar kt.
Žiedai
Iš visų celiogynių išsiskiria savo žiedų spalva; kai kas ją įvardina kaip raudoną, šiaip labiau link rudumo (cinamono?). Kaip gana dažna šiai genčiai, labai kruopščiai suformuota išraiškinga lūpa. Pačių 5-6 cm skersmens žiedų būna nuo 3 iki 13. Clayton'as rašo, kad žydi gegužę-liepą, bet mums pražydo vasario pirmom dienom, praktiškai lygiagrečiai su C. cristata.
Dar viena C. odoardi ypatybė - neįprastai stiprus kvapas, pralenkiantis ir katlėjas. Kiek auginam celiogynių, nei viena nei iš tolo tiek intensyviai nekvepėjo. Laimei, kvapas nėra nemalonus; kai kurie namiškių sieja tiesiog su saldaus nektaro kvapu.
Pastabos
Šiaip gana sunku surasti gerų jos nuotraukų - kol kas pakankamai reta mėgėjų tarpe. Negana to, daug kas skundžiasi pirkdami vietoje jos gavę C. fimbriata (keista, nes nepaprastai skiriasi tiek dydžiu, tiek augalo forma) ar kokią kitą celiogynę.
Keletas nuotrauku musiskes:
ziedas:
progresas paskutiniu dienu (pumpuru spalva buvo nemazas adrenalino saltinis - atrode kaip supuve, tik tiek, kad stangrus.)
Mūsiškė atkeliavo pažeista - sakytum, šakėm kelis kartus perkraudinėta... Bet gyvena jau kurį laiką, nesiskundžia.
truputi daugiau txt veliau
ir dydis, ir žiedų spalva, ir gumbai kompaktiškai auga.. 
Čia dėl to, kad ji visada orchidariume su didele drėgme 
saknu kuokstus suleido ypac noriai i visus tarpus. orchidariume dregme 80+, tai nelabai ir baisus perdziuvimas, o ir megsta ji oro dregme didesne.
na, čia aš tskant- prisisvajojau 
