Labai gražu, man taip pavydu "morkininkams", kurie susidraugauja su šita gentimi, aš dažniausiai "paskandinu" kai reikia po truputį pradėt laistyti bet pasižiūrėjus kyla noras vėl pabandyti
Visgi, visas morkas persodinau, o šitą tai išvis kol išplėšiau iš vazono. Per šaknų gniužulą naujoms šaknims būtų riesta, tad persodinėsiu kiekvienais metais. Nors ir liedavau kažkiek, vis tik gyvų šaknų tik prie ūglio rasta.
Taigi, du augalai atskirti. Kol vienas žydi su bepradedančiais gelst lapais, kitas - senokai numetęs, nežydėjo, bet jau auginasi du ūglius beveik iš tos pačios vietos.