ruslik wrote: ↑Fri Oct 03, 2014 7:19 pm
Urze wrote: Bet prie to natūralaus gyvenimo būdo būna dar ir natūrali aplinka, kur lyja dažnai, rūkai būna, rasos krinta, vanduo po augalais telkšo, aplinkos drėgnis daug didesnis nei mūsų sausuose butuose.
Dėl dregmės - Jūs teisi. Bet turėkim omenyj, kad po rūkų, lietų, rasų, kurie nebūna tolygūs orchidėjų gimtynėse, kepina "žvieriška"saulė bei sausina pastovūs vėjai. Ar mūsų butuose, namuose yra, be dregmės, kurią mes galim suteikti, ityn gera ventiliacija bei kepinama saulė?
. Reikia įvertinti visų 3 faktorių sąveiką. Mes gi, megėjai, įvertinam labiau tik vieną - drėgmės svarbumą. Dabar pažiūrėkim į savo "orches" vazoniukuose su, duok Dieve, tik su žievėmis ir gi žinom, kad po praliejimo, palaistymo dregmė laikosi vos ne 5-6 paras (beveik savaitę). Baisu. :razz_:
truputį lyrikos:
Asmeniškai buvau subtropiniuose vietovėse skirtingu laiku (buvau "ant žemės" - t.y. nelipau ant aukštų medžių, kur "gyvena" epifitinės orchidėjos ir nebuvau aukštai kalnuose, tik palyginus neaukštuose kalvose). Vasara (3-6 mėnesiai) - karsčiausias ir sausiausias periodas. Mums, žmonėms, tuolab iš Europos su vos ne subarktiniu klimatu (Lietuvos atveju), karštis atrodo kaip pirtis - mes baisiai prakaituojam, ir mums atrodo, kad aplink drėgnumas 99%. O realybėje drėgnumas kaip ir pas mus - 40-60-80-90% priklausomai nuo paros laiko (anksti rytais - aukščiausia) bei sezono. Mūsų pamėgtos orch. "gyvena" nuo kelių šimtų iki kelių tūsktančių m virš jūros lygio. Įsivaizduojam, kokie ekstremalūs svyravimai yra tuose taškuose [O.0]
Bendrai, mes, megėjai, duodam dregmės epifitams daug daugiau, nei jie gautų savo gimtynėse su visais rūkais, rasom, lietumis.
Urze wrote: Geriausias sufleris yra pats augalas, kaip jį reiktų auginti. Pavyzdžiui, kurios turi gumbus, tos pakantesnės sausrai. Kurių lapai yra virti, odiški, stori, tos saulėkaitai atsparesnės. Kurių šaknys storos, tos irgi jose daugiau drėgmės gali prikaupti ir padžiuvimo ne taip bijo. Bet jei lapai yra ploni, liauni, o šaknys irgi plonos, toms padžiuvimas gali baigtis augalo sunykimu. Žinoma, yra tokių plonalapių ir plonašaknių, kurios pereina į ramybės periodą ir tada vandens tikrai mažiau reikia duoti, ale kai aktyviai auga, tai vandens turi būti gausiai ir dažnai. Taip pat daug sufleruoja ir vietos, kuriose rūšis natūraliai aptinkama - auga mangrovėse ar ant uolų aukštai kalnuose ir t.t.
Visiška tiesa!!! Jos nuo šaknies iki lapo galiuko kaupia dregmę, epifitai yra sukulentai, kurie neišlepinti "vandenuku" gamtoje, o privalo ją kaupti ir saikiai vartoti. Įprasti sukulentai (kaktusai, agavos, kiti) auga ant žemės, turi ilgiausias šaknis, siekiančias "požeminias upeles", o atogrąžų epifitinės orchidėjos ir ne tik jos gauna vandens gan nereguliariai, todėl "apdovanotos" sausrai atspariais "organais": šaknimis su velamenu sluoksniu (ir nesvarbu, ar šaknys plonos, ar storos), stiebiagumbiais ("bulbikais"), lapais ( ir kuo plonestis, mums "įprastesnis" lapas, tuo diddesnė tikimybė, kad per sausrą orchidėja jį numes, turėdama drėgmės savo šaknyse bei stiebiagumbuose).
Uh..
darau pauzę, bei kaupiu vaizdinę medžiagą. Kalbėti gi galima daug.
Grįžkim prie to, pusę metų pas mane esamo
Den. bracteosum var. tanii - jis nėra "lavonėlis", jis lėtai numetė lapelius, iš savo prigimties per ramybės periodą juos numeta. Trečias ūgliukas turėjo įtartinas juodas dėmes, todėl pas mane neaugo, ilgai gražiai blizgėdamas savo lapeliais darė vaizdą, kad viskas gerai :poke: Birželį pasirodė akutė, žali, "nemirštanti" kol kas, lėėėėtai besipučianti. Gydau ir laukiu naujienų (o kas dar belieka???).