Ąsotenis (lot. Nepenthes)

Aldrūnė (Aldrovanda), Saulašarė (Drosera), Tuklė (Pinguicula), Skendenis (Utricularia), Ąsotenis (Nepenthes), Heliamfora (Heliamfora), Darlingtonija (Darlingtonia), Rasotė (Drosophyllum), Kriauklenis (Cephalotus), Saracėnija (Sarracenia) Vaivorykštenis (Byblis) ir kt. Daugiau informacijos apie šiuos augalus rasite ir mūsų draugų tinklalapyje http://www.musekautas.lt

Moderators: Urze, EvaJa, Ramsis, Šilingė, mozaika

Post Reply
User avatar
mozaika
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Posts: 538
Joined: Sun Oct 18, 2020 4:09 pm
Location: Kaunas (anapus upės)

Ąsotenis (lot. Nepenthes)

Post by mozaika »

n.ventricosa-be-3278a.jpg
n.ventricosa-be-3278a.jpg (154.27 KiB) Viewed 979 times
Šaltinis: https://www.czplants.com/product-It/nep ... 12-cm/3511

Tensija wrote:
Fri Apr 29, 2011 12:01 pm
Šiek tiek istorijos.
1658m. – užfiksuotas pirmasis įrašas apie Nepenthes. Prancūzijos kolonijos Madagaskare gubernatorius Etienne de Flacourt pavadino šį augalą Anramitaco. Šį augalą mūsų dienos mes žinome kaip N. Madagascierensis. 1677m. – Bartholinus užrašuose apibūdina augalą, kurį jis vadina Miranda herba. Šis augalas dabar yra žinomas kaip N. Distillatoria. Yra galimų įrašų apie šį augalą keletas metų prieš arba po šios datos, tačiau maždaug dvidešimt metų prabėgo, kol antroji Nepenthes rūšis buvo paminėta įrašuose po N. Madagascierensis. 1680 metais Jacob Breyn pavadino šį augalą Bandura zingalensium. Toks pvadinimas išliko dar 60 metų, kol Linnaeus sukūrė pavadinimą, kurį mes dabar taip pamilome – Nepenthes. 1683m. Grimm augalą pavadino Planta mirabilis distillatoria, kas reiškia „stebuklingas distiliuojantis (distiliavimo) augalas“. Taip buvo manoma iki tol, kol augalai buvo įtarti esantys mėsėdžiai. Buvo manyta, kad jie savo ąsočiuose distiliuoja vandenį, tinkamą vartoti žmonėms. Tai nebuvo visiškai iš piršto laužta idėja, kadangi daugybė keliautojų, tarp jų ir Burbidge gėrė vandenį iš augalo ąsočių, kai negalėjo rasti gėlo vandens šaltinių.

1690m. - Rumphias užbaigia savo neįtikėtiną šešių tomų darbą apie Herbarium Amboinensis. Po to, kai 1670m. Rumphias tapo aklas, jis turėjo pasitelkti kitų pagalbą, kad galėtų užbaigti savo darbą. 1687 metais, projektui artėjant prie pabaigos, kilo gaisras, pasiglemžęs beveik pusę iliustracijų, kurios turėjo būti panaudotos jo darbe. Tačiau Rumphias su savo pagalbininkais knygą užbaigė 1690m.. Savo veikale Herbarium Amboinensis Rumphias ąsotinius augalus vadina „Cantherifera“. Manoma, kad Cantherifera yra tai, kas dabar žinomas kaip N. Mirabilis. Rumphias taip pat mini Cantherifera alba, kas manoma yra N. Maxima. Jo darbai, prieš išsiunčiant į Nyderlandus spausdinti, buvo pristatyti gubernatoriui generolui Johannes Camphuijs. Camphuijs buvo taip sužavėtas Herbarium Amboinensis, kad pasiliko kopiją savo asmeniniam naudojimui. Pasirodo, kad tai buvo stebuklingas likimo smūgis, kadangi laivas, plaukiantis į Nyderlandus, kuriuo buvo gabenami rankraščiai spausdinimui, buvo užpultas prancūsų ir nuskendo kartu su visais šešiais tomais Herbarium Amboinensis. Rumphias su savo pagalbininkais, kurie iki tol jau turbūt buvo atmintimai išmokę visus šešis tomus, turėjo darbus pradėti iš naujo. Po penkerių metų Herbarium Amboinensis pagaliau pasiekė Nyderlandus, tačiau nebuvo nedelsiant publikuojama, kas jau savaime buvo tragedija. Jeigu darbas būtų buvęs išleistas per ateinančius 30 metų, tai Nepenthes pagal visas nomenklatūros taisykles būtų buvę pavadinta Cantherifera. Tačiau darbas nebuvo publikuojamas dar 45 metus.
1737m. – Linnaeus pertvarko mokslinę nomenklatūrinę sistemą į tokią, kuri yra naudojama ir mūsų dienomis. Rūšies vardu jis publikuoja Nepenthes, taip pat apibūdina N. madagascierensis ir N. distillatoria. Tai vyksta praėjus 40 metų po to, kai Rumphias juos vadina Cantherifera savo dar neišleistame veikale.
1750m. - pagaliau išleidžiamas Herbarium Amboinensis. Linnaeus sugalvotas pavadinimas Nepenthes tapo plačiai vartojamas. Tiesą sakant, Linneaus buvo pirmasis išleidęs savo darbą, todėl Nepenthes būtų tinkamesnis. Tokį pavadinimą jis sugalvojo tirdamas N. Distillatoria, kuris yra paprasčiausias iš Nepenthes. Pavadinimas kilo iš Homero Odisėjos, kur narkotikas Nepenthes buvo sumaišytas su vynu flakone. Linnaeus savo pasirinkimą pakomentavo taip: „Nors tai ir nėra tikrasis Helen Nepenthes, tačiau visiems botanikams jis toks yra. Kuris botanikas nebūtų sužavėtas, jeigu po ilgos kelionės atrastų šį nuostabų augalą.“

1789m. - N. Distillatoria tampa pirmuoju Nepenthes pristatytu auginimui. Jis pristatytas sero Joseph Banks Karališkuosiuose Kew Soduose.

1790m. – portugalų kunigas tėvas Joao Loureiro savo užrašuose apibūdina iš Vietnamo kilusį Phyllamphora mirabilis. Tai augalas, dabar žinomas kaip N. Mirabilis.

1797m. – Poiret, Encyclopedie Methodique Botanique, užrašuose apibūdina N. madagascierensis ir N. Distillatoria. Sunku patikėti, kad praėjo 130 metų nuo tada, kai Etienne de Flacourt apibūdino tai, ką mes dabar žinome kaip N. Madagascierensis, ir jis buvo pradėtas dauginti sėklomis. Tiesą sakant, bus praėję beveik 200 metų po to, kai pirmieji gyvi Nepenthes pavyzdžiai iš Borneo atgabenami į Europą. Iš kitos pusės, tai yra visai suprantama, kadangi buvo vos dvi ar trys rūšys, žinomos tuo metu, ir nė viena jų nebuvo tokia įspūdinga, kad sukeltų augintojų susidomėjimą. Dauguma šiltnamių dar tik turėjo būti pastatyti, kadangi Anglijoje galiojo nemenkas mokestis stiklui. Kita problema buvo ilgos kelionės, kuriose kildavo grėsmė gyviems augalo pavyzdžiams, kadangi pervežimas dažniausiai galėjo pražudyti tropinius augalus. Nathaniel Ward 1833 metais išrasta Wardian talpa buvo tarytum išsigelbėjimas. Ši talpa tai konteineris, sudaręs galimybę augalus gabenti dideliais atstumais. Kai anksčiau apie 95% augalų pavyzdžių, gabentų be talpos, tikslą pasiekdavo nebegyvybingi, tai su talpa 90%-95% ištverdavo kelionę. Taip pat neturėtų stebinti faktas, kad tik keletas Nepenthes rūšių tuo metu tebuvo žinomos. Taip buvo dėl to, kad tuo laikotarpiu Borneo sala nebuvo visiškai ištirta, kadangi labai dideli žemos plotai, esantys Pietų Australijoje, dar nebuvo atrasti. Visas regionas buvo menkai tepažįstamas. Tačiau laikai keitėsi, vis daugiau ekspedicijų buvo siunčiama iš Europos į Borneo, kad būtų surasta daugiau naujų ir retų augalų.
Ankstyvieji 1800-ieji – nemažai Nepenthes sėklų buvo pristatyta į augalų plantacijas, o daigai buvo plačiai paskirstyti, Pačios sėklos greičiausiai buvo surinktos Ceilone, dėl to buvo manyta, kad tai N. Distillatoria. Tačiau vėliau buvo nustatyta, kad sėklos kilo iš Khasi kalvų Bengale. Tai įrodo, kad Nepenthes istorijoje yra daugybė klaidų, su kuriomis yra susiduriama dar ir mūsų dienomis.
1819m. - Dr. William Jack atranda N. rafflesiana ir N. ampullaria. N. Rafflesiana yra pribloškianti ir vis dar išlieka didžiausiu ir gražiausiu Nepenthes iki šių dienų.

1825m. – pirmoji kultūrinio ąsotenio augalo iliustracijos publikacija Loddiges Botanical Caberet. Augalas buvo pavadintas N. Distillatoria, tačiau iš tikrųjų tai buvo N. khasiana.

1833m. - Nathaniel Ward išranda Wardian Case (talpą). Tai buvo vienas būtiniausių įrengimų pristatant iš Borneo kilusias rūšis.

1837 – Augustiniečių vienuolis Blanco Filipinuose atranda N. alata ir N. Ventricosa.

1839 - P. W. Korthals išleidžia pirmąją monografiją apie Nepenthes, kurioje pamini 9 rūšis: N. boschiana, N. gracilis, N. bongso, N. gymnamphora, N. ampullaria, N. mirabilis, N. rafflesiana, N. madagasciernesis, ir N. distillatoria. Deja, Blanco atradimai nepateko į šį sąrašą.

1841m. – su fanfaromis ir paradais Nepenthes rafflesiana pasiekia Europoje esančias Loddiges plantacijas. Na taip, greičiausiai nebuvo jokių paradų, tačiau kartu buvo pristatyti ir N. ampullaria. N. x Hookeriana, kurios buvo pirmosios Borneo regiono rūšys, patekusios tarp auginamų augalų. Šios rūšys netrukus begalo sudomina ir įaudrina visą Europos bendruomenę.
1843m. - N. rafflesiana ir ampullaria yra pristatomos Royal Horticultural Society kasmetiniame šou.

1845m. – Anglija panaikina stiklo mokestį, kas paskatina šiltnamių statymą visame rajone. Tie, kurie jau turėjo šiltnamius iki tol, pareikalavo, kad jie būtų užpildyti orchidėjomis, bananais, apelsinais, ananasais ir Nepenthes.

1847m. - Hugh Low ir Kompanijos plantacijos sugeba išauginti N. Xhookeriana.

1851m. – Hugh Low surengia ekspediciją į Borneo, Kanibalu kalną. Iki 1858m. jis surengia dar dvi ekspedicijas. Šių ekspedicijų metu jis atranda nuostabias keturias naujas rūšis: N. lowii, N. rajah, N. edwardsiana, ir N. villosa. Sujaudintas tokios ekspedicijos sėkmės Hugh Low viršūnėje palieka tuščią vyno butelį, kuris greičiausiai vis dar yra ten.

1858m. – publikuojama Nepenthes veitchii iš Veitch plantacijų fotografija. Augalas neteisingai įvardijamas kaip N. Villosa.


1879m. – The Garden praneša, kad tūkstančiai reikalauja turėti Nepenthes, kad neatsilikti nuo Europos. Pagaliau pristatomas N. Madagascierensis.

1880m. - N. Distillatoria augintojams yra žinoma kaip N. zeylanica. N. Khasiana išlieka dažniausiai auginamu augalu, po sėklos paplitimo 1800-aisiais. (Taip pat, žinoma, ir dėl to, kad tai augalas, kurį auginti nėra sudėtinga). The Gardeners Chronicle pradeda spausdinti apibūdinimus ir nurodymus Nepenthes rūšių, hibridų ir įvairovių auginimui. 1881m. – išspausdinamas Nepenthes xhookeriana atvaizdas. Pirmą kartą oficialiai pristatomos N. Rajah ir N. Bicalcarata.

1882m. – Charles Curtis savo ekspedicijos į Borneo metu nusiunčia namo N. Northiana, N. Stenophylla bei sėklas augalo, kuris vėliau taps žinomu kaip N. Curtisii. Jauni Nepenthes rajah sodinukai pirmą kartą parodomi Royal Horticultural Society kasmetiniame renginyje. (Dabar yra svarstoma galimybė, kad Curtis rinko N. Curtisii, dabar žinomas kaip N. Maksimumai, Borneo. Vėliau paaiškėjo, kad tos ekspedicijos metu jis taip pat lankėsi Sulawesi, kur N. Maksimumai taip pat yra paplitę. Ar įmanoma, kad Borneo Crutis rado N. Fusca ir rinko sėklas, jo manymu, to paties augalo, kuris yra ir Sulawesi? Neabejotinai galimybė yra, ir tokiu atveju N. Fusca šiandien būtų žinoma kaip N. Curtisii. Yra verta tiksliai užfiksuoti, kas buvo pamatyta ar surinkta. Curtis greitai turėjo gražų bendravardį augalą N. Curtisii, pažemintą iki N. Maxima.) The Gardeners Chronicles pateikia James Taplin, dirbančio George Such plantacijose Amerikoje, N. xAtrosanguinea paveikslą.

1883m. – Burbidge apibūdina hibridą N x Mastersiana, kuris buvo sukurtas Veitch plantacijose sukryžminus moterišką N. Sanguinea ir vyrišką N. Khasiana. Augalas taip pavadintas pagal Maxwell Masters, 1865-ais tapusio Gardners Chronicles redaktoriumi. Tai buvo tikrai didelė garbė, kadangi N. xMastersiana buvo pats gražiausias iki tol sukurtas hibridas.

1889m. - The Gardeners Chronicles pateikia sąrašą 131 auginamos Nepenthes rūšies, įvairovės ir hibridų. Kai kurios šio sąrašo rūšys buvo nužemintos (pvz.: N. Curtisii pažeminta iki N. Maxima). Tokios rūšys kaip N. curtisii, N. northiana, ir N. Rajah jau buvo skirtos pardavimui. Į sąrašą įtrauktas ir populiariausias Veitch hibridas N. Mastersiana. Deja, greitai po to N. Northiana pašalinama iš auginimo.


1893m. – Tivey sukuria naują hibridą N. x Mixta, sukryžminęs N. northiana ir N.maxima.

1894m. – Veitch plantacijos pristato N. Pervilgei.

1895m. – Beck peržiūri Nepenthes rūšis.

1901m. – Amerikos, o labiausiai turbūt James Taplin, įnašas į Nepenthes kryžminimą publikuojamas Encyclopedia of American Horticulture. James Taplin pradėjo savo darbą Anglijoje, vėliau persikėlęs į Ameriką dirbo George Such plantacijose, esančiose Niudžersyje. Deja pats Taplin jau buvo miręs, kai išėjo ši publikacija. Jo vėlyvajame 19a. sukurti hibridai sulaukė didžiulio pasisekimo ir pripažinimo tiek Amerikoje, tiek Europoje.

1903m.– Tivey vėl sukuria hibridą N. x Dyeriana, sukryžminęs savo sukurtą N. Minta su (N. rafflesiana x N. veitchii).

1905m. – paskutinieji Nepenthes rajah augalai panaikinti iš Veitch plantacijų, kadangi buvo per daug sudėtinga juos dauginti. Vienintelis išlikęs N. Rajah buvo aptiktas Airijoje esančiose National Botanic Gardens at Glasnevin, tačiau jis taip pat greitai išnyko.

1906m. – išleidžiamas Hortus Veitchii, kuriame smulkiai nupasakojamas Nepenthes kryžminimo procesas. Daugiausia darbo Nepenthes kryžminimo procese atliko Veitch plantacijos darbuotojai.

1908m. – Macfarlane peržiūri Nepenthes rūšis, įvesdamas 58 rūšis.

1910m. – Lilian Gibbs, pirmoji moteris, įkopusi į Kanibalu kalną, atranda N. rajah x N. Villosa. Oficialų pavadinimą - N. Kinabaluensis – jam 1976 suteikia Shigeo Kurata.
1914m. – net ir po N. rajah ir N. Northiana išnykimo, pamišimas dėl Nepenthes Europoje nesibaigė iki Pirmojo Pasaulinio karo. Dėl kuro ir pinigų stygiaus daugybė iki tol šiltų ir klestinčių šiltnamių buvo nebenaudojami, todėl Nepenthes praktiškai dingo iš Europos. Tuo tarpu Japonijoje kyla susidomėjimas šiuo augalu ir į naujų rūšių vedimą dedamos didžiulės pastangos.

1916m. - Bailey's Standard Cyclopedia of Horitculture perskaičiuoja kai kuriuos iš gražiųjų iki šiol sukurtų hibridų.

1918m. – pagal George Pring užsakymą the Missouri Botanical Gardens sudarė Nepenthes kolekciją. Galiausiai tai tapo didžiausia Nepenthes kolekcija pasaulyje.

1928m. – Danser parašė nenusisekusią monografiją "Nepenthes Netherland Indies", kurioje rūšių skaičių sumažino iki 48.

1936m. – Harms peržiūrėjo Nepenthes rūšis ir atskytė N. villosa ir N. Edwardsiana, kurias Danser suvienijo.

1940m. – Japonų kryžminimo darbai kiek apstojo, nes šalis pradėjo jausti Antrojo Pasaulinio karo padarinius.

1950m. – atnaujinami kryžminimo darbai Japonijoje.

1957m. - Dr. Kostermans surenka naujus ąsotinio augalo N. campanulata pavyzdžius. Rajono čiabuviai jau žinojo augalą kurį laiką, nes jis augo ant kalno, kurį vadino „žydinčia uola“. Tos pačios ekspedicijos metu buvo surinkta N. mapuluensis. pavyzdžių.

1973m. - Shigeo Kurata apibūdina N. Campanulata pavyzdžius, kuriuos surinko Dr. Kostermans 1957 metais. Dr. Kawase iš Kosobe Botanical Gardens at Kyoto University pradėjo kurti daugybė Nepenthes hibridų. Sukurtų hibridų pavadinimai užsibaigė KOTO, kas reiškė „senoji sostinė“. Daugelis hibridų yra garsūs ir plačiai paplitę, tarp jų ir N. x Svajingas Koto ir N. x Malonus KOTO. Per dešimtį metų buvo sukurta 163 hibridai.

1976m. - Shigeo Kurata išleidžia savo knygą „Kanibalu kalno Nepenthes“. Knygoje parinktos iki šiol geriausios Nepenthes fotografijos.

1978m. – atsiranda nauja plantacija, pasivadinusi WIP (World Insectivirous Plants), kurios katalogas turi vieną didžiausių Nepenthes pasirinkimų, kuriuos yra tekę aptikti.

1980m. – kažkur ankstyvajame devintajame dešimtmetyje WIP pavirto į didmeninė organizaciją. Laimei, kitos dvi paštu pasiekiamos plantacijos, Orgels Orchids ir Lee's Botanical Gardens, įtraukė į sąrašus Nepenthes rūšis ir nemažą skaičių hibridų. Clyde Bramblett (Orgels Orchids) and Bruce Lee Bednar (Lee's Botanical Gardens) suderino savo kryžminimo pastangas.
1984m. - Marabini ir Briggs atrado N. x Trusmadiensis – vieną didžiausių žinomų Nepenthes. Tai labai retas natūralus hibridas, aptinkamas Trus Mad kalne. Jis kilęs iš N. Macrophylla ir didesnės N. Lowii formos, kilusios iš Trus Madi kalno.

1996m. – Phillips ir Lamb išleido „Pitcher Plants of Borneo“. Joje yra tiek spalvingų Nepenthes nuotraukų gamtoje, tiek gražių akvarelių, kurias nutapė Susan Phillipps.

1997m. – Jebb ir Cheek atnaujina Nepenthes Rūšis, sudarydami sąrašą iš 82 rūšių. Jie pamini 38 rūšį iš Borneo, pripažįsta N. Borneensis kaip atskirą, tačiau pažemina N. Faizaliana iki N. Stenophylla sinonimo. Išleidžiamas Charles Clarkes veikalas „Nepenthes Of Borneo“. Clarce peržiūri Jebb ir Cheeks Borneo Nepenthes rūšis, pažemina N. Borneensis iki N. Boschiana sinonimo ir perkelia N. Faizaliana į rūšių pakopą.

informacijos šaltinis http://www.cpjungle.com/nuhistory.htm
Musėkautas wrote:
Sun Nov 06, 2011 9:04 pm
Radau mažiausių rūšių sąrašą:
N. argentii
N. bellii
N. gracilis
N. tenax
N. tenuis
N. vogelii
N. xiphioides
Patys mažiausi - N. argentii and N. tenuis.

Šaltinis - http://pitcherplants.proboards.com - forumas skirtas vien ąsoteniams, tai informacija turėtų būti patikima
Ąsotenių substratas gali būti:
1. Vien kiminai (tinka įšaknydinimui);
2. Kiminai maišyti su perlitu;
3. Gali būti vien kokoso čipsai;
3. Kokoso čipsai su perlitu;
4. Aukštapelkių durpės be papildomų priemaišų (t. y. chemiškai neapdorotos ir neturi trąšų) maišoma su perlitų, vermikulitu, smulkiu keramzitu, galima įdėti ir kiminų.
Vieni turi proto, o kiti neturi, ir viskas. /Mikė Pukuotukas/

Post Reply

Return to “Vabzdžiaėdžiai augalai”

Who is online

Users browsing this forum: No registered users and 3 guests