Lietuvos orchidėjininkų draugija

Jei nori paskutinio žydėjimo, leisk žydėt. Jei nori didesnių šansų sulaukt šaknų ir dar ne vieno žydėjimo, šalink pumpurą kuo greičiau.

Slogaa wrote: ↑

Fri Dec 11, 2020 10:24 pm

Na, mano tobaensio žinios graudžios - visus tuos naujus ūglius/žiedus žiemos pradžioje suėdė sraigės. ]

Šliužai bijo pelyno. Mačiau video, kur šiltnamyje prie kiekvieno salotos daigo tiesiog ant žemės buvo padėta kokių 15 cm pelyno šakelė, ir tai daro ne vienerius metus. Derlius užaugo nepaliestas.

Oho!!! Koks nuostabus patarimas!!! Ačiū!!!

Ir šioje temoje pasirodyti reiktų su Dendrobium tobaense. Ant mano palangės nuo rudens, sėkmingai peržiemojimo, kadangi šaknų neturi, o žydėti norėjo nuo pirmų dienų, tai visus pumpurus be gailesčio skabiau. Labiau norisi gyvo augalo, nei 'paskutinės giesmės'. Prasidėjus pavasariui vėl 5 pumpurai vienoje krūvoje, bet pastebėjau iš po apačios lendat ir naują uglį, tai 4 iš 5 pumpurus pašalinau ir tikiuosi po šito vieno žiedo žydėjimo daugiau nenorės, kol neišaugins naujų ūglių. Jis tikrai be proto nori žydėti! Nuo gavimo, iš viso teko pašalinti 9 pumpurus.
Beje, nuotraukas labai sumažinau, kad galėčiau įkelti daugiau, nes noriu iš arčiau parodyti tą neįprastą žiedo grožį.

Erneste, nuostabu! O kokiom sąlygom auga? Koks substratas? Maniškis žievėse tupi ir naują ūglį visą žiemą augina.

Ačiū Ineta. Substratas eilinis - smulki žievė su trupučiu smulkintų kiminų. Vazonėlis plastikinis ir labai mažas, nes augalas neturi šaknų. Stengiuosi, kad substratas būtų pastoviai drėgnas, bet ne šlapias. Stovi po lempa arti drėkintuvo. Laistau osmosiniu vandeniu.

grožis.
Eina sau kokios foto. Su saviškėmis tik po krūmu sėdėti
Pastebėjau, kad jis ūglių tikrai neskuba augintis. Labai lėtai visas procesas vyksta. Mano irgi šaknų nedaug turi, norisi persodinti, bet baiminuosi.
Skaičiau , kad reik jį drėgniau laikyti , bet laikau sausiau, nes perlaistyti ir supūdyti aš greitai moku.

Maniškis kekį augina> Laikau visiškai sausai, nes irgi be šaknų.

Mozaika, tikrai neskuba auginti. Aš irgi skaičiau, kad jis mėgsta drėgniau sėdėti, bet oro drėgmę mėgsta. Tai per žiemą taip ir laikiau. Tiesa atvyko ne vienas, su miltuotoju, tai vis gaudydavau po vieną kitą individą. Laisčiau Actara gal porą sykiu, bet vis dar įdėmiai stebiu, apžiūriu. Žinau, kad Aga labai gerų rezultatų pasiekė, gal parodys šioje temoje.

Na ką aš galėčiau papasakoti
Kai augalas pas manė atkeliavo, senį ūgliai neturėjo šaknų. Pasodinau į žievę o viršų apklojau kiminais (bet neliečia augalo). Stengiausi kad kiminai visada būtų truputį drėgni. Pasirodė nauji ūgliai. Auga kolkas sėkmingai ir leidžia šaknelės.
Augalas atrodo taip:

Atnešu Abitalės patirtį su šiuo įnoringu dendrobiu. Pas ją žydi jau trečią kartą iš naminio ūglio, o tai - tikras susikalbėjimo su juo pavyzdys.

Abitalė wrote:Aukšta aplinkos drėgmė, daug šviesos, ypatingai gera ventiliacija, vos drėgnas substratas, ankštas vazonas. Ai ir dar... kaip magnetas traukia pūkuotus skydamarius .

Vienas mėgstamiausių mano turimų Dendrobiumų. Iš naminių ūglių, naminiai žiedai!
Kad suprasti jos tikrąjį grožį, žiedo struktūrą, formas, spalvas ir faktūras, reikia pasėdėti ir gyvai pasigrožėti.

Kažkas nepaprasto, ir žiedai atrodo tikrai dideli?

MrGreen, žiedai tikrai dideli! Šįkart net 4 atvėrė, visi pumpurai išgyveno, bet neturi vietos iki galo atsiverti, čiut telpa kits kitą stumdydami. Rankometras dydžio suvokimui. Nedidelis pats augalas, sakyčiau. Vabzdžiams ryškiai pažymėtas nusileidimo takas! O čia palyginimui su Dendrobium victoria-reginae, pastarasis kiek žemesnis - mažesnis. Gyvenime jie ir auga greta vienas kito, lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis. Beje, abu žydi iš tų pačių senų ūglių pakartotinai, o šitas faktas džiugina labiausiai.

Na tikrai ypatingo grožio šio dendrobio žiedai. Ir tas vaizdas - žydintys pagaliukai - irgi savito žavumo turi. Bet panašu, kad tikrai ne kiekvienas su juo susikalbėti moka. Ar čia kad vienu metu buvo jų užsipirkta, bet bešaknių, ir dėl to neišgyveno dalis jų?

PasRasiukoną klesti šis Dendrobis, o pas Agą gal tik labai jaunas jaunimas kiminuose, ar jau ir to nebėra? Mozaika irgi atrodo pirko tuo pat metu.
Tiesą sakant, galvojau, kad neišgyvens, labai sunki adaptacija buvo, tik neaišku ar kas dėl bešaknybės, ar šiaip jie įnirtingi. Bet dabar jau ir kol kas dar viskas gerai. Tikrai lėtapėdis su naujų ūglių auginimu, per metus vieną ar pusantro tik.

Aš jau nebeturiu
Bet laaaabai noriu turėti.

Abitale, šiaip nemažai dendrobių per metus tik vieną ūglį užsiaugina, jei keras dar nedidelis.

Pastaruosius gal metus taikau tokią taktiką naujokams - persodinu ir įkurdinu "inkubatoriuje" - akvariume su dangčiu ir bala ant dugno, po lempa. Ten šilčiau, oro drėgmė didesnė, šviesos gan daug, bet nekepa tiesioginėje saulėje. Daugumą palaistau tik kai išdžiūsta ar gerokai pradžiūsta, bet šlapiai stengiuos nelaikyti (baloje nemirksta). Tada lengviau adaptuojasi, ypač tie, kuriems su šaknimis ne viskas gerai arba kuriuos persodinu iš šlapių kiminų į mano naudojamą labai orui laidų substratą (storašakniams, plonašakniams naudoju smulkesnį). Gal ir tokiam lepūnėliui tiktų toks variantas.

Nežiūriu, aš nežiūriu ir bandau šią temą apeiti...nes čia nieko gražaus nėra

Mirti galima koks jis nerealus . Noriu...