Augalų ligos, kenkėjai, prevencija

Moderatoriai: Šilingė, mozaika, Urze, EvaJa, Ramsis

Rašyti atsakymą
Vartotojo avataras
mozaika
Pranešimai: 175
Užsiregistravo: Sek Spa 18, 2020 4:09 pm
Miestas: Kaunas (anapus upės)

Augalų ligos, kenkėjai, prevencija

Standartinė mozaika »

Tensija rašė:
Pir Geg 07, 2012 2:51 pm
Amariniai (Aphidoidea antšeimis)

Bendra informacija, biologija, išvaizda:
Tai vabzdžių klasės, blakių būrio atstovai. Visi amarai priklauso amarinių (Aphidoidea) antšeimiui.
Šio antšeimio atstovams priklauso labai smulkūs, apie 0,5–5 mm gležni vabzdžiai. Gyvena didelėmis kolonijomis ant lapų ir nesumedėjusių ūglių. Kūno forma įvairi: apskrita, kiaušiniška, kriaušiška, verpstiška. Antenos 3-6-narės, dažnai ilgokos, ilgesnės už patį vabzdį. Viršūninis narelis su šereliu. Straublelis keturnaris. Kojos įvairaus ilgumo, bet nešokamosios. Sparnai ploni ir skaidrūs, palyginus su vabzdžiu gana stambūs, išsikiša toli už kūno; užpakaliniai sparnai žymiai mažesni už priekinius. Dauguma amarų pilvelio šeštame segmente turi porą stiebelių, vadinamų sifonais (pagal šį požymį amarai atskiriami nuo blakučių ir cikadų). Pilvelis iš 9 segmentų. Kūno paviršius neretai būna dengtas vaškine apnaša, todėl atrodo lyg būtų apdulkintas milteliais ar apaugęs pūkeliais.
Kas įdomu, jog šio antšeimio vabzdžiai dauginasi partenogenezės būdu. Tai reiškia, kad kolonijas dažniausiai sudaro vien patelės, o kad jos turėtu palikuonių – patinai nėra būtini. Paprasčiausiai suaugusios patelės subręsta ir be apvaisinimo atveda visą būrį palikuonių, kurias vėlgi sudaro tik patelės. Tad šis požymis leidžia šiems kenkėjams lengvai plisti.
Pagrindiniai atstovai:
Iš viso pasaulyje šio antšeimio atstovų yra virš 4000 rūšių ir 10 šeimų, o Lietuvoje žinoma tik viena šeima – Sifoniniai amarai (Aphididae).
Seniau buvo išskiriamos eglinių (Adeligidae), pūslinių (Pemphigidae) bei žievinių amarų (Lachnidae) šeimos, tačiau dabar joms priklausiusios rūšys priskiriamos sifoniniams amarams.
Sifoniniai amarai gyvena ant įvairių augalų. Per metus išvysto daug generacijų. Daugelis rūšių yra pavojingi žemės ūkio kenkėjai, apspintantys vaismedžius, vaiskrūmius, gėles, daržoves.
Lietuvoje dažnesnės rūšys:
Pupinis amaras (Aphis fabae) (aphotofauna.com)
aphid_aphis_fabae_black_bean_greenfly_00_25-06-09.jpg
aphid_aphis_fabae_black_bean_greenfly_00_25-06-09.jpg (31.09 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
Žaliasis obelinis amaras (Aphis pomi) (plante-doktor.dk)
Aphis pomi 5.jpg
Aphis pomi 5.jpg (125.23 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
Agrastinis amaras (Aphis grossulariae) (inra.fr)
Paveikslėlis
Kopūstinis amaras (Brevicoryne brassicae) (nathistoc.bio.uci.edu)
DSC_1517b.jpg
DSC_1517b.jpg (82.47 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
Miltuotasis slyvinis amaras (Hyalopterus pruni) (agroatlas.ru)
Hyalopterus_pruni.jpg
Hyalopterus_pruni.jpg (32.07 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
Lietuvos mastu didžiausią žalą padaro Pupinis amaras (Aphis fabae). Šis amaras pažeidžia ne tik pupas, bet ir burokėlius, špinatus, šiltnamines daržoves, gėles, vaismedžių ūglis ir lapus. Pavasarį amarai pradeda vystytis kolonijomis ant įvairių krūmų: ožekšnių, putinų, jazminų. Paskui persikelia ant piktžolių – usnių, dilgėlių, rauktalapių rūgčių ir po to ant kultūrinių lauko ir sodo augalų. Pupinio amaro vystymosi ciklas vidutiniškai 8 – 9 dienos, todėl per metus gali užaugti daugiau kaip 10 generacijų.
Šiuo metu Sifoniniams amarams priskirti ir Egliniai amarai, arba Chermesai (Adelgidae). Jie gyvena ant spygliuočių. Dvi pirmos generacijos vystosi ant eglės. Ant jaunų ūglių atsiranda kankorėžio išvaizdos gumbai nuo žirnio iki graikinio riešuto dydžio. Tolesnės generacijos vystosi ant kitų spygliuočių (maumedžio, pušies, kėnio) ūglių, žievės ir spyglių, bet gumbų nesudaro.
Lietuvoje aptinkami šie Egliniai amarai:
Maumedinis chermesas (Adelges laricis) (insektenbox.de)
rotfich.jpg
rotfich.jpg (18.07 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
Laplandinis chermesas (Adelges tardus) (nrk.cross-ipk.ru)
image137.jpg
image137.jpg (6.27 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
Žaliasis maumedinis amaras (Cholodkovskya viridana) (gardenin.ru)
Paveikslėlis
Sibirinis chermesas (Pineus cembrae) (slyy.org)
Žaliasis chermesas (Sacchiphantes viridis) (cuboimages.it)
Trečioji Lietuvoje aptinkamų amarų grupė, tai Žieviniai amarai (Lachnidae), šiuo metu taip pat priskirti Sifoniniams amarams. Jie gyvena ant medžių kamienų ir šakų. Gamina daug medaus rasos.
Lietuvoje dažnesnės rūšys:
Didysis eglinis amaras (Cinara grossa) (upload.wikimedia.org)
250px-Cinara.spec.090.jpg
250px-Cinara.spec.090.jpg (19.58 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
Didysis pušinis amaras (Cinara pinea) (influentialpoints.com)
Cinara_pinea_young_nymphs.JPG
Cinara_pinea_young_nymphs.JPG (36.07 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
Dar vieni amarų atstovai yra Pūsliniai amarai (Pemphigidae, sin. Eriosomatidae), kurie seniau taip pat buvo atskira šeima, tačiau šiuo metu priklauso Sifoniniams amarams. Vasaros pradžioje jie gyvena medžiuose, vėliau persikrausto ant krūmų ir žolinių augalų šaknų.
Lietuvoje dažnesnės rūšys:
Gumbadaris guobinis amaras (Tetraneura ulmi) (bugguide.net)
4LBZMLVZZLZRXHCH8HZRNHTHIH4ZHLTH0L6ZKLVH5HDHKL4ZXHDHKL1HGHDH0L4ZSLBZIL1ZQLGZMHDHRL2Z5HZRNH.jpg
4LBZMLVZZLZRXHCH8HZRNHTHIH4ZHLTH0L6ZKLVH5HDHKL4ZXHDHKL1HGHDH0L4ZSLBZIL1ZQLGZMHDHRL2Z5HZRNH.jpg (60.59 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
Vinkšninis serbentinis amaras (Eriosoma ulmi) (aramel.free.fr)
galle-ouverte-orme-Eriosoma.jpg
galle-ouverte-orme-Eriosoma.jpg (24.68 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
Tuopinis salotinis amaras (Pemphigus lactucarius) (upload.wikimedia.org)
250px-Pemphigus-spirothecae_under_microscope_sexupara.jpg
250px-Pemphigus-spirothecae_under_microscope_sexupara.jpg (4.58 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
Čia paminėti tik dažniau sutinkami atstovai, o jų yra kur kas daugiau.
Kova su amarais:
Norint sėkmingai kovoti su amarų plitimu reikia nuo pat ankstyvo pavasario aplink laukus šienauti piktžoles, naikinti nereikalingus krūmus. Reikia žinoti, kad amarus globoja ir platina skruzdėlės. Jos labai mėgsta saldžias amarų išskyras. Dėl to skruzdės amarų kolonijas tiesiog globoja ir saugo nuo amarus ėdančių vabzdžių (boružių, auksaakių, augalinių blakių ir kt.). Amarai globojami skruzdžių, būna labai vislūs ir gyvybingi. Todėl turime pasirūpinti, kad mūsų soduose nebūtų daug skruzdžių, nors jos ir sunaudoja savo maistui daug sodo kenkėjų, jų vikšrų ir lervų. Kad apsunkinti skruzdžių patekimą į vaismedžius, kamienus reikia aprišti lipniomis juostomis arba ištepti klijais skirtais pelinių graužikų naikinimui. Apie medelius galima pabarstyti medžio pelenų.
Amarų naikinimui galima naudoti pesticidinių augalų ištraukas. Tam tinka česnakai, svogūnų lukštai, tabakas, pomidorų ūgliai, karčiosios paprikos, kraujažolės, kiaulpienės, baltalksnio lapai, eglių ir pušų spygliai.
Ruošiant augalinę ištrauką reikia 1 kilogramą augalų susmulkinti, užpilti 8 – 9 litrais vandens ir palaikyti šiltoje vietoje 3 – 4 dienas, paskui nukošti ir nusunkti. Gautą ištrauką skiesti 1: 10, pridėti 20 – 40 g skysto arba ūkiško muilo ir purkšti kas 6 – 8 dienos.
Dar keletas augalinių receptų skirtų naikinti amarus:
Kiaulpienė (Taraxacum officinale). Jos lapų užpilas tinka naikinti amarus ir erkes. 400 g susmulkintų lapų ir šaknų užpilkite 10 l šilto vandens ir palikite nusistovėti 2-3 valandas. Perkoškite ir purkškite.
Pomidorai (Lycopersicon esculentum). 4 kg susmulkintų lapų užpilkite 10 l vandens, pusvalandį kaitinkite, palikite nusistovėti 3-4 valandas, perkoškite ir purkškite amarus ir erkes.
Valgomoji bulvė (Solanum tuberosum). Žalių lapų ir virkščių užpilas naudojamas naikinant erkes, amarus, kopūstinį baltuką, drugius. 1,2-1,3 kg žalių lapų (arba 0,6-0,7 džiovintų) užpilkite 10 l šilto vandens ir palikite nusistovėti 3-4 valandas. Perkoškite ir purkškite.
Didžioji ugniažolė (Chelidonium majus). 1 kg susmulkintų augalų užpilti 10 l karšto vandens, palikti nusistovėti 2 paras, perkošti ir purkšti. Užpilas skirtas naikinti amarus, erkes ir jaunus vikšrus. Su ugniažolėmis elkitės atsargiai, nes tai - nuodingas augalas!
Paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium). Jos užpilas ir nuoviras tinka naikinti amarus, erkes, blakes bei smulkius vikšrus. 800 g susmulkintų džiovintų (arba 1,5-1,7 kg šviežių) užpilkite 2-3 l verdančio vandens. Palaikykite 1,5-2 paras. Prieš naudojimą perkoškite ir įpilkite vandens, kad bendras skysčio kiekis būtų 10 l. Nuoviro paruošimui imamas toks pats kiekis augalų ir kaitinama 30 minučių.
Prieš purškiant, į visus nuovirus bei užpilus papildomai dedama 40 g ūkinio muilo arba 20-25 g skalbimo miltelių. Tokiu būdu skystis geriau prilimpa prie lapų. Tai ypač svarbu naikinant amarus, kada reikia gerai sudrėkinti apatinę lapų pusę, kur yra šių kenkėjų sankaupos. Labai svarbu pasiruošti purškimui reikiamą skysčių kiekį. Krūmai ir medžiai turi būti purškiami taip, kad gerai sudrėktų visos jų dalys. Tačiau perdaug naudoti šių preparatų taip pat nereikėtų. Rekomenduojama, kad pasiruošto tirpalo nebūtų daugiau nei 1,3-1,5 l serbentams bei agrastams, 200-300 g avietėms, 1,5 l braškėms, skaičiuojant 10m2 plotui.
Vaismedžius bei uogas purkšti žolelių nuovirais ar užpilais, augalų vegetacijos metu galima 2-3 kartus, esant didesniam kenkėjų skaičiui - 4-5 kartus (darant 7-15 dienų pertraukas tarp purškimų). Rekomenduojama augalus purkšti vakare, kuomet nėra vėjo. Nepatariama purkšti augalų jų žydėjimo metu, o taip pat likus 5 ar mažiau dienų iki derliaus surinkimo, kadangi vaisiuose bei uogose gali išlikti žolelių kvapas bei skonis. Dirbant su insekticidinių augalų tirpalais, reikia laikytis darbo saugos taisyklių: naudoti specialius drabužius, batus, gumines pirštines. Kvėpavimo sistemai apsaugoti patariama naudoti respiratorių, o akims - apsauginius akinius.
Jeigu pupose daug amarų, susiformavus ankštims, galima pašalinti viršūnes su amarais. Bus pašalinti amarai, paspartės pupų brendimas.
Profilaktikai lauko ir sodo augalus naudinga purkšti ekologiniams ūkiams skirtais preparatais Biokal 01 ir Biokal 02. Šie preparatai stiprina augalų imuninę sistemą, stiprina jų atsparumą ligoms ir kenkėjams.
Esant labai dideliam amarų paplitimui (apnikta 10 ir daugiau procentų augalų) galima panaudoti chemines priemones – decį, fastaką, aktarą, biologinį augalinį preparatą nimazalį.
Aktaro normos purškiant augalus prieš amarus:
Paveikslėlis
Aktaro veikimo principas:
Išpurkštas ant augalo paviršiaus insekticidas labai greitai įsisavinamas. Tai užtikrina greitą ir ilgalaikį veikimą. Kenkėjai nustoja maitintis jau po pusvalandžio, žūsta po paros. Nupurškus ACTARA® augalai nuo kenkėjų apsaugomi 14–28 dienas. Insekticidas efektyviai veikia tiek per vabzdžio virškinamąjį traktą, tiek ir patekęs tiesiogiai ant vabzdžio. Vabzdžio organizme tiametoksamas nutraukia nervinių signalų perdavimą centrine nervų sistema. ACTARA® veikli medžiaga vienodai gerai įsisavinama tiek žalių augalo dalių ir tiek per šaknis, todėl galimi įvairūs panaudojimo būdai (purškimas, liejimas, mirkimas ar sėklų apdorojimas). Nors šiuo metu Lietuvoje registruotas tik augalo antžeminių dalių apipurškimas, bet daržininkystėje tiriami ir kiti apdorojimo būdai, kurie kitose šalyse naudojami plačiau nei purškimas. Naudojant insekticidus per dirvą, veikimo trukmė siekia 40–60 dienų.

Panaudota literatūra:
1) http://www.faunaeur.org;
2) Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985;
3) Biržų rajono savivaldybės ekologas Vytautas Zurba "Ekologas atsako - amarai" http://www.selonija.lt;
4) Sodo spalvos "Augalai prieš kenkėjus" http://www.sodospalvos.lt;
5) http://www.kustodija.lt;
Tensija rašė:
Pir Geg 07, 2012 2:54 pm
Kolembolos (Collembola būrys)

Bendra informacija:
Kolembolos (Collembola) – nariuotakojų tipo būrys, kuriam priklauso 1-2 mm dydžio ir pilvelio apačioje turintys šokamąjį prietaisą šešiakojai nariuotakojai. Dėl šio šokamojo prietaiso kolembolos yra nuspriegiamos pirmyn. Burnos organai graužiamieji, todėl minta augalinėmis liekanomis, detritu ir kt. Kolembolų gyvenimo trukmė – 2 mėn., o žiemojančių individų – iki vienerių metų.
Gyvena samanose, žolėje, žemėje, puvėsiuose, sutrūnijusiuose kelmuose, neretai aptinkamos ant sniego (dažniausiai kovo mėn.). Kai kurios rūšys kenkia augalams šiltnamiuose, vazonuose.
Pagrindiniai atstovai:
Būryje pasaulyje aptinkami apie 6000 rūšių. Lietuvoje – virš 50 rūšių.
Lietuvoje aptinkamos šios šeimos:
Verpstiškosios poduros (Entomobryidae) (myrmecos.net):

Izotomos (Isotomidae) (bugguide.net):
YKNRHQURXQCQW0L0E0R0X03Q50CQ40OQ401RJKCQJKTRYKBR50K0W0YRSQL0W0FRW0FRSQFR0QS0N0Q060R0900040.jpg
YKNRHQURXQCQW0L0E0R0X03Q50CQ40OQ401RJKCQJKTRYKBR50K0W0YRSQL0W0FRW0FRSQFR0QS0N0Q060R0900040.jpg (17.24 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
Grybinės poduros (Hypogastruridae) (bugguide.net):
BZ4LWZ5L8ZWHAH7HFHEHFHXHCH7HAH6HRR2HYH6HZRILHR6HHR6HFHXLYHIHCHKLDH9HUZUHYHWHUZWHUZGL9ZIL8Z.jpg
BZ4LWZ5L8ZWHAH7HFHEHFHXHCH7HAH6HRR2HYH6HZRILHR6HHR6HFHXLYHIHCHKLDH9HUZUHYHWHUZWHUZGL9ZIL8Z.jpg (45.95 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
Aklosios poduros (Onychiuridae) (tolweb.org):
ANgra_NEA_3.15_800.250a.jpg
ANgra_NEA_3.15_800.250a.jpg (30.54 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
Poduros (Poduridae) (27.media.tumblr.com):
tumblr_lx8z30CVRp1qc6j5yo1_500.jpg
tumblr_lx8z30CVRp1qc6j5yo1_500.jpg (79.08 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
Rutuliškosios poduros (Sminthuridae) (ento.csiro.au):
Sminthurus_viridis2.jpg
Sminthurus_viridis2.jpg (5.58 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
Kenkimo būdas:
Intensyviai dauginasi drėgnoje žemėje. Apgraužia daigus, pirmuosius lapelius ir šakneles.
Naikinimo būdai:
Kenkėjai išnyksta ilgesnį laiką nedrėkinant žemės. Jiems labai išplitus, žemę laistyti arba dulkinti dimetoato arba metafoso preparatais. Prieš vartojimą patikrinti, ar augalas nėra jaut­rus šiems preparatams. Tad pastebėjus kolembolas augalą reiktu mažiau laistyti, pavasarį persodinti. Dar galima jį apipurkšti etisoliu ar kitokiais insekticidais, pavyzdžiui, chlorofosu, karbofosu.
Svarbu:
Ne visos kolembolos kenkia, tačiau vazonuose jos nėra pageidaujamos. Tačiau gamtoje jos yra labai svarbios ir naudingos. Jos labai svarbios dirvožemio medžiagų apykaitai. Viename kvadratiniame metre žemės jų paprastai būna keli šimtai tūkstančių. Kolembolos yra vieni iš labiausiai paplitusių vidutinio, milimetrais matuojamo, dydžio vabzdžių. Ekologai kolembolas skaičiuoja beveik tokiu pat būdu, kaip jūrų biologai – krilių. Žemių mėginys supilamas į piltuvėlį ir tuomet šildomas. Vabzdžiai išropoja į indą, padėtą po piltuvėliu. Tereikia juos suskaičiuoti, o rezultatą padauginti iš ploto. Vidutiniškai kvadratiniame miško paklotės metre gyvena 50 tūkst. kolembolų.
Panaudota literatūra:
1) Verslo žinios (vznotes.vz.lt) „KOLEMBOLOS Dėl šilumos jos išropoja“;
2) Gėlių rojus (geliurojus.lt) „Kambarinių ir dekoratyvinių augalų kenkėjai“;
Tensija rašė:
Pir Geg 07, 2012 2:56 pm
Skydamariniai (Coccoidea antšeimis)

Bendra informacija:
Skydamariniai (Coccoidea) tai blakių (Hemiptera) būrio antšeimis, anksčiau sistematikai jį išskyrdavo, kaip pobūrį. Tai smulkūs ir vidutiniai vabzdžiai, aptinkami dažniausiai ant sumedėjusių augalų gumbelių arba skydelių pavidalu. Ryškus lytinis dimorfizmas, todėl patinai nuo patelių labai skiriasi. Patinas su 1 pora plėviškų sparnų ir su 2 siūliškais cerkais, žymiai mažesnis (50-100 kartų) už patelę ir praktiškai plika akimi nematomi. Užaugusios patelės kūnas nėra aiškiai suskirstytas į galvą, krūtinę ir pilvelį. Daugeliu atveju ir segmentacija būna neaiški. Antenos ir kojos dažniausiai labai neišsivysčiusios, todėl net sunku jas pastebėti. Letenos vienanarės, baigiasi 1 nageliu. Sparnų nėra. Nugarinė kūno dalis dengta vaškiniu apdangalu arba būna plika, bet daugiau ar mažiau sukietėjusi. Daugelio rūšių patelės primena gumbelius ant augalų kamienų ar šakų. Straublelis gana trumpas, bet duriamieji šereliai ilgi, jie yra specialiame maišelyje, esančiame kūno apačioje.
Kiaušinėlius patelės sudeda po savimi ir miršta. Pirmos stadijos lervos visada būna su kojomis, antenomis, akimis ir burnos organais. Pirmas dienas jos rėplinėja, ieškodamos tinkamos vietos apsistoti. Šiuo metu vyksta skydamarių migracija, todėl galimi šalia augančių augalų užkrėtimas. Po pirmo išsinėrimo daugelio rūšių patelių lervos praranda gebėjimą vaikščioti. Lytiniai skirtumai atsiranda po pirmo ar antro išsinėrimo. Patinai dar turi 2 nejudrios nimfos stadijas. Nimfos stadijoje įvyksta esminiai lervos kūno persitvarkymai. Nimfos būna arba po skydu, arba specialiuose kokonuose. Iš nimfos išsivysto sparnuotas patinas. Dauginimas dažnai būna partenogenetinis, todėl nors egzistuoja patinai, tačiau sėkmingai patelės gali daugintis ir plisti be ajų apvaisinimo.
Rūšinė įvairovė:
Pasaulyje yra apie 3000, Vidurio Europoje – apie 90 rūšių. Daugelis skydamarių yra pavojingi vaismedžių, uogakrūmių ir dekoratyvinių augalų kenkėjai.
Lietuvoje skydamarių fauna neištirta, aptinkamos šios šeimos:
Raupliadariai skydamariai (Asterolecaniidae) (sel.barc.usda.gov):

Netikrieji skydamariai (Coccidae) (oocities.org):

Tikrieji skydamariai (Diaspididae) (pestnet.org):
Diaspididae 2 Latan-Palm.jpg
Diaspididae 2 Latan-Palm.jpg (67.81 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
Pūkiniai skydamariai (Eriococcidae) (sel.barc.usda.gov):
Paveikslėlis
Kermesai (Kermesidae) (sel.barc.usda.gov/):
Paveikslėlis
Būtent Kermesai primena kitus augalo pažeidimus – galus, tačiau šiuo atveju, tai ką matome yra pats skydamario kūnas, o ne augalo audiniai.
Miltuotieji skydamariai (Pseudococcidae) (bugguide.net):
DR3KDR7Q3RIQ3RU000W03RKQR00QZ00Q000QFRRQCQFKWRKQJRU0DRU03Q3K9RSQURLQJQI0YQM0OQ.jpg
DR3KDR7Q3RIQ3RU000W03RKQR00QZ00Q000QFRRQCQFKWRKQJRU0DRU03Q3K9RSQURLQJQI0YQM0OQ.jpg (257.34 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
Kenkimas:
Dauguma skydamarių gyvena sėsliai. Ilgu plonu straubliuku jie visam gyvenimui prisitvirtina prie augalo audinių. Dažniausiai skydamariai tūno apatinėje lapų pusėje. Kartais kenkėjai augalus apninka taip gausiai, kad skydeliais pasidengia beveik visas žievės paviršius. Daugiausiai jie minta medžių ir krūmų žievės ar lapų sultimis. Dažniausiai jie apninka vaismedžius, vaiskrūmius, dekoratyvinius medžius, bet puola ir šiltadaržinius augalus ir net gėles.
Skydamariai kenkia augalams lipniomis išskyromis, vadinamomis lipčiumi. Ant šių išskyrų dažnai apsigyvena grybas, sukeliantis suodligę.
Apsauga:
Skydamarių apniktus ūglius reikia nupjauti ir sunaikinti, išretinti vainiką, kad šakos nebūtų tankiai suaugusios. Prieš žydint, augalus nupurkškite priemonėmis su parafino alyva. Nuo šakelių kenkėjus nuplaukite skysto muilo ir spirito tirpalu. Galima naudoti ir ekologiškus svogūnų, česnakų, kiaulpienių bei ugniažolių tirpalus.
Nuo miltuotojų skydamarių padeda, jei kenkėjų nedaug, juos reikėtų nuo augalo nubraukti plona lazdele, apvyniota spirite pamirkyta vata. Tokią procedūrą kartokite kasdien – tol, kol išnyks suaugę kenkėjai ir iš jų kiaušinėlių išsiritusi pamaina.
Nuo kitų skydamarių, jeigu jų nedaug padeda kruopštus nuvalimas augalo stiebų ir lapų. Tuomet augalas nuplaunamas lengva dušo srovele ir nusausinamas. Po šios procedūros apipurškiamas insekticidais.
Atgal į savo vietą augalas statomas tik tuomet, kai nuvalomas langas ir palangė – tokiu būdu išvengsite pakartotinio užkrato, kadangi skydamarių lervos, išsivysčiusios iš kiaušinėlių, labai mažos ir lengvos, todėl lengvai plaikstosi ore.
Cheminės priemonės nuo skydamarių:
Apniktus augalus purkšti 0.2% Antio, 0.1% Fasfamido, 0.1% ultracido tirpalais. Pakartotinai nupurkšti po kelių savaičių.
Panaudota literatura:
1) http://www.sodasirdarzas.lt „Vazoninių gėlių kenkėjai“;
2) http://eli.mama.lt „Kaip apsaugoti kambarinius augalus nuo kenkėjų“;
3) http://www.sodininkyste.lt „Skydamariai“;
Ožiukė rašė:
Šeš Rgs 05, 2015 7:09 pm
Apie orchidėjų kenkėjus, ligas ir kt.

http://www.phelpsfarm.com/OrchidPestsandDiseases.pdf
Urze rašė:
Šeš Bal 21, 2018 2:11 pm
Baltasparniai - 1,5-2 milimetrų dydžio vabzdžiai, kartais įsisukantys į šiltnamius, kartais ir ant palangių. Labiau mėgsta minkštalapius augalus (pvz., žemiau esančiose nuotraukose jie ant fuksijos lapų, ypač jaunų), bet kartais ir orchidėjomis paskanauja. Naikinti insekticidais, nubraukti ar sutraiškyti lervas ant lapų pirštais (ar muilu + spiritu sudrėkintu vatos tamponėliu), galima naudoti ir lipnias gaudykles (reikalingi geltonos spalvos). Dažnai sunkiai išnaikinami. Žmonės sako, kad kelios alkanos boružės ar jų lervos gali smarkiai pagelbėti, bet tada negalima naudoti insekticidų. Yra ir kitų vabzdžių, kurie naudojami kaip biologinis ginklas prieš baltasparnius.

Suaugėliai skraidantys ir vos sujudinus augalą pakyla (kai jų daug, tai baltu debesėliu net), lervos ovalios, daugumą vystymosi laiko nejudrios, su keliais šereliais, dažniausiai būna apatinėje lapo pusėje. Nekontroliuojami gan greitai dauginasi, nuo jų augalai pradeda silpti, ant lapų pasidaro pažaidos lyg subadymai (pirma apatinėje lapo pusėje, vėliau ir viršutinėje, žr. nuotrauką), atsiranda lapo spalvos netolygumai, tad geriau neužsileisti jų. Kadangi jie maitinasi augalo sultimis, gali pernešti augalų ligas, pvz., virusus, taigi visais atvejais neturėtų būti pageidaujami "svečiai".
PicsArt_04-21-01.47.18.jpg
PicsArt_04-21-01.47.18.jpg (194.02 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
PicsArt_04-21-01.48.07.jpg
PicsArt_04-21-01.48.07.jpg (133.78 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
PicsArt_04-21-01.45.53.jpg
PicsArt_04-21-01.45.53.jpg (175.13 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
Urze rašė:
Ket Rgp 09, 2018 1:47 pm
Tripsai - vabzdžiai kenkėjai. Suaugėliai judrūs ir greiti, sparnuoti, skraido, pailgo, dažniausiai į abu galus smailėjančio kūno, tamsūs arba tamsiai šviesiai dryžuoti, apie 1-1,5 mm dydžio, matomi plika akimi. Lervos pailgos, geltonos, panašaus dydžio. Minta augalų ląstelių sultimis, todėl pažaidos atrodo kaip lapo nelygumai, įdubimai, kartais net kaip ištisi labirintai (pvz. žemiau). Labiausiai mėgsta šviežius, minkštus lapus, pumpurus, žiedus. Platina grybines ligas ir virusus.

Žemiau esančios nuotraukos - iš "Depo", tad, kaip visada, rinkdamiesi parduotuvėse augalus būkite budrūs.
PicsArt_08-08-11.41.01.jpg
PicsArt_08-08-11.41.01.jpg (161.98 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
PicsArt_08-08-11.39.13.jpg
PicsArt_08-08-11.39.13.jpg (200.44 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
Olivija rašė:
Pir Lap 14, 2011 8:10 pm
Jei kenkėjų nedaug ir orchidėjų lapai kieti (kaip falenopsio), užtenka pavalyt kempine ar servetėle, suvilgyta muilo tirpalu, žibalu, skiestu spiritu ar degtine, nurinkt mechaniškai. ..
Jei kenkėjų daug, reiktų naudot sisteminius insekticidus - Actara(geriau laistyti, o ne purkšti), Neemazal, aktelik, karbofosą...

Galima daryt "molotovo kokteilį":
1Ltr vandens,
1arb.šaukštelis kačių/šunų šampūno nuo parazitų,
1 g Actara.

Procedūrą kartot 2-3 kartus kas 7-9 dienas.

Visas purškimo procedūras su cheminiais preparatais rekomenduojama daryt prieš tai gerai nuplovus augalą mechaniškai - pvz.po stipria dušo srove,- ir apdžiovinus .
lerika rašė:
Ant Lap 15, 2011 8:55 am
noriu pasmalsaut,kodel butent gyvunu sampunas i kokteili ieina?
Giriniss rašė:
Ant Lap 15, 2011 9:06 am
sampunas su insekticidu, o sampunas nes detergentas, geresnis padengimas, geriau iki miltamario nusigauna, geriau prie lapo prikimba.
Giriniss rašė:
Šeš Lie 28, 2012 9:17 pm
siam sezonui pribaigiau savo miltuocius mixu x1.5 neemazalis, x1 actara, feirio keletas lasu, alkoholis keletas ml litrui, min 2 apratojimai 10dienu skirtumu, pavasariop gavo, iki siol neatsigavo, iki rudenio gal dar kazkur atsigaus populiacija parazitu, sarvuotiesi skydamariai irgi gala gavo, augalai greitai pradeda smarkiau augti panaikinus parazitus.
iron rašė:
Ant Rgp 14, 2012 12:20 pm
Taigi, česnakinis/svogūninis užpilas padėjo tik dalinai....

Dariau bandymą. Vieną ypač apsėstą phalaenopsį negailestingai purškiau deciu. Laikiau jį lauke, lijo ant jo tiesiai, kepino saulė, vėl purškiau, kai pamačiau centre besipuikuojančių skydamarių pulką. Vėl buvo lauke - ir kai karšta, ir kai šalta. Vėl radau, vėl purškiau... Gal nenupuvo todėl, kad jis toks nulenkęs skrotelę horizontaliai beveik žemyn.
Kai jau nepastebėjau jokių naujų gyvų "priešų" nei jo tarplapiuose, nei centre, nei substrate, visą labai jau žiauriai nuploviau tiesiog iš šlangos. Daviau pačiam nudžiūti ant vėjo.
Dabar parneštas namo. Lapai tokie praradę spalvą (kai kur pilkesni, kai kur raudonesni) ir blizgesį, bet šiaip atrodo visas kietas ir sveikas. Stebėsiu.

Šiuo metu galėčiau daryti išvadą, kad tikrai padėjo. Bet tokias kardinalias priemones, manau, gali išlaikyti ne kiekvienas gėliukas.

Jei dar vis tik atšils orai, bandysiu likusiems skydamariuotiems pritaikyti čia aukščiau paminėtą kokteilį.
evelina rašė:
Sek Vas 23, 2014 4:48 pm
Papasakosiu, kaip aš išnaikinau šituos gyvius. Paėmiau ūkinį muilą ir teptuką, sušlapinau ir su teptuku primuilinau standžių pamuilių. Su teptuku kruopščiai ištepiau visus lapus, žiedynstiebius, pumpurus, ypatingai gerai ištepiau skroteles, tarplapius. Palikau išdžiūti ir tik po kokių poros mėn nuploviau. Dėl profilaktikos ištepiau visas orchidėjas, taip pat nuploviau ir išdezinfekavau palanges. Man užteko vieną kartą tai padaryti ir nuo to laiko skydamarių nebemačiau. Gal pravers mano patirtis ;)
Nojus rašė:
Pir Bal 13, 2015 6:52 pm
Sveiki,

Padėkit nustatyti kuo apsirgo Cymbidium orchidėja, ir kokiomis priemonėmis ją pagydyti.
orchid_3.jpg
orchid_3.jpg (224.29 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
orchid_1.jpg
orchid_1.jpg (240.04 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
MrGreen rašė:
Pir Bal 13, 2015 7:43 pm
Man irgi panašu į skydamarius, nurinkti/nuvalyti juos ir aišku naudoti kažką iš chemijos, galima nusipirkti žalioje stotelėja ar senukuose ar kt. kur prekiauja augalų priežiūros priemonėmis.
Nojus rašė:
Pir Bal 13, 2015 8:29 pm
Valant skuduriuku netaip lengvai ir nusivalo. Pirmą kartą kai pastebejome juos, nuplovėme stipria vandens srove (lengvai nusiplovė) nudžiovinome ir visa išpurškėme žaliojo muilo tirpalu. Tačiau praėjus mėnesiui vėl visas nusėtas taškiukais pasidarė. Iš svogunelių iškrapštyti juos praktiškai neimanoma...
Bandysime naudoti stipresnę chemija nei žaliasis muilas. Bent jau žinosime, nuo ko chemijos ieškoti :) Dėkui labai mielieji.
Ramsis rašė:
Pir Bal 13, 2015 8:38 pm
Man kartais padeda karštas dušas, aš kokių 42 -43 laipsnių vandeniu plaunu visą augalą kokia 10 minučių. Ne iškarto tokiu vandeniu, bet pamažu didindamas temperatūrą. Dar padeda visokie teptukai, kempinės, pašveisti augalo lapus, pilant tą karštą dušą.
Evaldas rašė:
Sek Bir 19, 2016 9:17 pm
Sveiki,

yra pas mus įsisenėjusi problemą, šitie vabaliukai, kurie mano spėjimu yra miltuotieji skydamariai.

Norėčiau, kad patartumėte, kokiais pesticidais galima juos išnaikinti? Pageidautina cheminiais, nes kažkaip nei jų valymas su vata, nei purškimas ūkiniais muilais nelabai padeda... Ankščiau turėjom Actara, bet ją išėmė iš prekybos...

Tarp kitko turėjom truputėlį užsilikusios Actaros ir vieną kartą nupurškus pasirodė, kad problema išspręsta, tai antą kartą patingėjom purkšti [Geda2]. Tada po poros mėnesių jie vėl, žinoma, atsirado. O actaros dviem purškimam, net gal vienam nebeliko...

O iš viso, gal čia net ne miltuotieji skydamariai, o kažkas kita?

Dar skaičiau, kad jei valyti vata, ją galima sudrėkinti stipriu alkoholiu (tuo naudojamu dezinfekcijai, apie 90 procentų)... Gal kas bandėte?

Taip pat orchidėjų knygoj rašė, kad padeda kažkoks "žaliasis muilas", kurio panašu, turėtų būti Žaliose Stotelėse. Ar jis efektyvus?


Dėkui :)
20160619_135942.jpg
20160619_135942.jpg (200.45 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
20160619_135938.jpg
20160619_135938.jpg (210.21 KiB) Peržiūrėta 53 kartus(ų)
Ramsis rašė:
Sek Bir 19, 2016 11:23 pm
Taip tai miltuotasis, kadangi aktaros nėra tiks viskas kas prieš kenkėjus. Pasidairykit Ermitažo, senukų sodo skyriuose, žaliosiose stotelėse. Ir nepatingėkit augalus nupurkšti kokius tris kartus kas 7 dienos.
Rinkimas ir valymas padeda, bet tai užtrunka ir nevisada 100%. Žaliasis muilas+alkoholis irgi gerai. Bet garantiškiau su cheminiais preparatais.
Vieni turi proto, o kiti neturi, ir viskas. /Mikė Pukuotukas/

Rašyti atsakymą

Grįžti į