Augalų ligos, kenkėjai, prevencija

Moderatoriai: Urze, Evaja

Rašyti atsakymą
Vartotojo avataras
Tensija
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Pranešimai: 1887
Užsiregistravo: 31 Kov 2010, 15:38
Miestas: Sergeičikų k. prie Kauno

Augalų ligos, kenkėjai, prevencija

Standartinė Tensija » 07 Geg 2012, 14:50

Manau, kad ši informacija, ji yra bendra (nėra skirta specialiai orchidėjoms), padės susivokti kenkėjuose.
Tai info iš viešo RSF puslapio, kurį gali skaityti visi. Informacijos autorius - Donatas, RS forumietis.
Būk smiltele prie kieto mūro, jei akmeniu būt negali...
Aš ne burtininkė, aš dar tik mokausi... Paveikslėlis

Vartotojo avataras
Tensija
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Pranešimai: 1887
Užsiregistravo: 31 Kov 2010, 15:38
Miestas: Sergeičikų k. prie Kauno

Re: Augalų ligos, kenkėjai, prevencija

Standartinė Tensija » 07 Geg 2012, 14:51

Amariniai (Aphidoidea antšeimis)

Bendra informacija, biologija, išvaizda:
Tai vabzdžių klasės, blakių būrio atstovai. Visi amarai priklauso amarinių (Aphidoidea) antšeimiui.
Šio antšeimio atstovams priklauso labai smulkūs, apie 0,5–5 mm gležni vabzdžiai. Gyvena didelėmis kolonijomis ant lapų ir nesumedėjusių ūglių. Kūno forma įvairi: apskrita, kiaušiniška, kriaušiška, verpstiška. Antenos 3-6-narės, dažnai ilgokos, ilgesnės už patį vabzdį. Viršūninis narelis su šereliu. Straublelis keturnaris. Kojos įvairaus ilgumo, bet nešokamosios. Sparnai ploni ir skaidrūs, palyginus su vabzdžiu gana stambūs, išsikiša toli už kūno; užpakaliniai sparnai žymiai mažesni už priekinius. Dauguma amarų pilvelio šeštame segmente turi porą stiebelių, vadinamų sifonais (pagal šį požymį amarai atskiriami nuo blakučių ir cikadų). Pilvelis iš 9 segmentų. Kūno paviršius neretai būna dengtas vaškine apnaša, todėl atrodo lyg būtų apdulkintas milteliais ar apaugęs pūkeliais.
Kas įdomu, jog šio antšeimio vabzdžiai dauginasi partenogenezės būdu. Tai reiškia, kad kolonijas dažniausiai sudaro vien patelės, o kad jos turėtu palikuonių – patinai nėra būtini. Paprasčiausiai suaugusios patelės subręsta ir be apvaisinimo atveda visą būrį palikuonių, kurias vėlgi sudaro tik patelės. Tad šis požymis leidžia šiems kenkėjams lengvai plisti.
Pagrindiniai atstovai:
Iš viso pasaulyje šio antšeimio atstovų yra virš 4000 rūšių ir 10 šeimų, o Lietuvoje žinoma tik viena šeima – Sifoniniai amarai (Aphididae).
Seniau buvo išskiriamos eglinių (Adeligidae), pūslinių (Pemphigidae) bei žievinių amarų (Lachnidae) šeimos, tačiau dabar joms priklausiusios rūšys priskiriamos sifoniniams amarams.
Sifoniniai amarai gyvena ant įvairių augalų. Per metus išvysto daug generacijų. Daugelis rūšių yra pavojingi žemės ūkio kenkėjai, apspintantys vaismedžius, vaiskrūmius, gėles, daržoves.
Lietuvoje dažnesnės rūšys:
Pupinis amaras (Aphis fabae) (aphotofauna.com)
Paveikslėlis
Žaliasis obelinis amaras (Aphis pomi) (plante-doktor.dk)
Paveikslėlis
Agrastinis amaras (Aphis grossulariae) (inra.fr)
Paveikslėlis
Kopūstinis amaras (Brevicoryne brassicae) (nathistoc.bio.uci.edu)
Paveikslėlis
Miltuotasis slyvinis amaras (Hyalopterus pruni) (agroatlas.ru)
Paveikslėlis
Lietuvos mastu didžiausią žalą padaro Pupinis amaras (Aphis fabae). Šis amaras pažeidžia ne tik pupas, bet ir burokėlius, špinatus, šiltnamines daržoves, gėles, vaismedžių ūglis ir lapus. Pavasarį amarai pradeda vystytis kolonijomis ant įvairių krūmų: ožekšnių, putinų, jazminų. Paskui persikelia ant piktžolių – usnių, dilgėlių, rauktalapių rūgčių ir po to ant kultūrinių lauko ir sodo augalų. Pupinio amaro vystymosi ciklas vidutiniškai 8 – 9 dienos, todėl per metus gali užaugti daugiau kaip 10 generacijų.
Šiuo metu Sifoniniams amarams priskirti ir Egliniai amarai, arba Chermesai (Adelgidae). Jie gyvena ant spygliuočių. Dvi pirmos generacijos vystosi ant eglės. Ant jaunų ūglių atsiranda kankorėžio išvaizdos gumbai nuo žirnio iki graikinio riešuto dydžio. Tolesnės generacijos vystosi ant kitų spygliuočių (maumedžio, pušies, kėnio) ūglių, žievės ir spyglių, bet gumbų nesudaro.
Lietuvoje aptinkami šie Egliniai amarai:
Maumedinis chermesas (Adelges laricis) (insektenbox.de)
Paveikslėlis
Laplandinis chermesas (Adelges tardus) (nrk.cross-ipk.ru)
Paveikslėlis
Žaliasis maumedinis amaras (Cholodkovskya viridana) (gardenin.ru)
Paveikslėlis
Sibirinis chermesas (Pineus cembrae) (slyy.org)
Paveikslėlis
Žaliasis chermesas (Sacchiphantes viridis) (cuboimages.it)
Paveikslėlis
Trečioji Lietuvoje aptinkamų amarų grupė, tai Žieviniai amarai (Lachnidae), šiuo metu taip pat priskirti Sifoniniams amarams. Jie gyvena ant medžių kamienų ir šakų. Gamina daug medaus rasos.
Lietuvoje dažnesnės rūšys:
Didysis eglinis amaras (Cinara grossa) (upload.wikimedia.org)
Paveikslėlis
Didysis pušinis amaras (Cinara pinea) (influentialpoints.com)
Paveikslėlis
Dar vieni amarų atstovai yra Pūsliniai amarai (Pemphigidae, sin. Eriosomatidae), kurie seniau taip pat buvo atskira šeima, tačiau šiuo metu priklauso Sifoniniams amarams. Vasaros pradžioje jie gyvena medžiuose, vėliau persikrausto ant krūmų ir žolinių augalų šaknų.
Lietuvoje dažnesnės rūšys:
Gumbadaris guobinis amaras (Tetraneura ulmi) (bugguide.net)
Paveikslėlis
Vinkšninis serbentinis amaras (Eriosoma ulmi) (aramel.free.fr)
Paveikslėlis
Tuopinis salotinis amaras (Pemphigus lactucarius) (upload.wikimedia.org)
Paveikslėlis
Čia paminėti tik dažniau sutinkami atstovai, o jų yra kur kas daugiau.
Kova su amarais:
Norint sėkmingai kovoti su amarų plitimu reikia nuo pat ankstyvo pavasario aplink laukus šienauti piktžoles, naikinti nereikalingus krūmus. Reikia žinoti, kad amarus globoja ir platina skruzdėlės. Jos labai mėgsta saldžias amarų išskyras. Dėl to skruzdės amarų kolonijas tiesiog globoja ir saugo nuo amarus ėdančių vabzdžių (boružių, auksaakių, augalinių blakių ir kt.). Amarai globojami skruzdžių, būna labai vislūs ir gyvybingi. Todėl turime pasirūpinti, kad mūsų soduose nebūtų daug skruzdžių, nors jos ir sunaudoja savo maistui daug sodo kenkėjų, jų vikšrų ir lervų. Kad apsunkinti skruzdžių patekimą į vaismedžius, kamienus reikia aprišti lipniomis juostomis arba ištepti klijais skirtais pelinių graužikų naikinimui. Apie medelius galima pabarstyti medžio pelenų.
Amarų naikinimui galima naudoti pesticidinių augalų ištraukas. Tam tinka česnakai, svogūnų lukštai, tabakas, pomidorų ūgliai, karčiosios paprikos, kraujažolės, kiaulpienės, baltalksnio lapai, eglių ir pušų spygliai.
Ruošiant augalinę ištrauką reikia 1 kilogramą augalų susmulkinti, užpilti 8 – 9 litrais vandens ir palaikyti šiltoje vietoje 3 – 4 dienas, paskui nukošti ir nusunkti. Gautą ištrauką skiesti 1: 10, pridėti 20 – 40 g skysto arba ūkiško muilo ir purkšti kas 6 – 8 dienos.
Dar keletas augalinių receptų skirtų naikinti amarus:
Kiaulpienė (Taraxacum officinale). Jos lapų užpilas tinka naikinti amarus ir erkes. 400 g susmulkintų lapų ir šaknų užpilkite 10 l šilto vandens ir palikite nusistovėti 2-3 valandas. Perkoškite ir purkškite.
Pomidorai (Lycopersicon esculentum). 4 kg susmulkintų lapų užpilkite 10 l vandens, pusvalandį kaitinkite, palikite nusistovėti 3-4 valandas, perkoškite ir purkškite amarus ir erkes.
Valgomoji bulvė (Solanum tuberosum). Žalių lapų ir virkščių užpilas naudojamas naikinant erkes, amarus, kopūstinį baltuką, drugius. 1,2-1,3 kg žalių lapų (arba 0,6-0,7 džiovintų) užpilkite 10 l šilto vandens ir palikite nusistovėti 3-4 valandas. Perkoškite ir purkškite.
Didžioji ugniažolė (Chelidonium majus). 1 kg susmulkintų augalų užpilti 10 l karšto vandens, palikti nusistovėti 2 paras, perkošti ir purkšti. Užpilas skirtas naikinti amarus, erkes ir jaunus vikšrus. Su ugniažolėmis elkitės atsargiai, nes tai - nuodingas augalas!
Paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium). Jos užpilas ir nuoviras tinka naikinti amarus, erkes, blakes bei smulkius vikšrus. 800 g susmulkintų džiovintų (arba 1,5-1,7 kg šviežių) užpilkite 2-3 l verdančio vandens. Palaikykite 1,5-2 paras. Prieš naudojimą perkoškite ir įpilkite vandens, kad bendras skysčio kiekis būtų 10 l. Nuoviro paruošimui imamas toks pats kiekis augalų ir kaitinama 30 minučių.
Prieš purškiant, į visus nuovirus bei užpilus papildomai dedama 40 g ūkinio muilo arba 20-25 g skalbimo miltelių. Tokiu būdu skystis geriau prilimpa prie lapų. Tai ypač svarbu naikinant amarus, kada reikia gerai sudrėkinti apatinę lapų pusę, kur yra šių kenkėjų sankaupos. Labai svarbu pasiruošti purškimui reikiamą skysčių kiekį. Krūmai ir medžiai turi būti purškiami taip, kad gerai sudrėktų visos jų dalys. Tačiau perdaug naudoti šių preparatų taip pat nereikėtų. Rekomenduojama, kad pasiruošto tirpalo nebūtų daugiau nei 1,3-1,5 l serbentams bei agrastams, 200-300 g avietėms, 1,5 l braškėms, skaičiuojant 10m2 plotui.
Vaismedžius bei uogas purkšti žolelių nuovirais ar užpilais, augalų vegetacijos metu galima 2-3 kartus, esant didesniam kenkėjų skaičiui - 4-5 kartus (darant 7-15 dienų pertraukas tarp purškimų). Rekomenduojama augalus purkšti vakare, kuomet nėra vėjo. Nepatariama purkšti augalų jų žydėjimo metu, o taip pat likus 5 ar mažiau dienų iki derliaus surinkimo, kadangi vaisiuose bei uogose gali išlikti žolelių kvapas bei skonis. Dirbant su insekticidinių augalų tirpalais, reikia laikytis darbo saugos taisyklių: naudoti specialius drabužius, batus, gumines pirštines. Kvėpavimo sistemai apsaugoti patariama naudoti respiratorių, o akims - apsauginius akinius.
Jeigu pupose daug amarų, susiformavus ankštims, galima pašalinti viršūnes su amarais. Bus pašalinti amarai, paspartės pupų brendimas.
Profilaktikai lauko ir sodo augalus naudinga purkšti ekologiniams ūkiams skirtais preparatais Biokal 01 ir Biokal 02. Šie preparatai stiprina augalų imuninę sistemą, stiprina jų atsparumą ligoms ir kenkėjams.
Esant labai dideliam amarų paplitimui (apnikta 10 ir daugiau procentų augalų) galima panaudoti chemines priemones – decį, fastaką, aktarą, biologinį augalinį preparatą nimazalį.
Aktaro normos purškiant augalus prieš amarus:
Paveikslėlis
Aktaro veikimo principas:
Išpurkštas ant augalo paviršiaus insekticidas labai greitai įsisavinamas. Tai užtikrina greitą ir ilgalaikį veikimą. Kenkėjai nustoja maitintis jau po pusvalandžio, žūsta po paros. Nupurškus ACTARA® augalai nuo kenkėjų apsaugomi 14–28 dienas. Insekticidas efektyviai veikia tiek per vabzdžio virškinamąjį traktą, tiek ir patekęs tiesiogiai ant vabzdžio. Vabzdžio organizme tiametoksamas nutraukia nervinių signalų perdavimą centrine nervų sistema. ACTARA® veikli medžiaga vienodai gerai įsisavinama tiek žalių augalo dalių ir tiek per šaknis, todėl galimi įvairūs panaudojimo būdai (purškimas, liejimas, mirkimas ar sėklų apdorojimas). Nors šiuo metu Lietuvoje registruotas tik augalo antžeminių dalių apipurškimas, bet daržininkystėje tiriami ir kiti apdorojimo būdai, kurie kitose šalyse naudojami plačiau nei purškimas. Naudojant insekticidus per dirvą, veikimo trukmė siekia 40–60 dienų.

Panaudota literatūra:
1) http://www.faunaeur.org;
2) Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985;
3) Biržų rajono savivaldybės ekologas Vytautas Zurba "Ekologas atsako - amarai" http://www.selonija.lt;
4) Sodo spalvos "Augalai prieš kenkėjus" http://www.sodospalvos.lt;
5) http://www.kustodija.lt;
Būk smiltele prie kieto mūro, jei akmeniu būt negali...
Aš ne burtininkė, aš dar tik mokausi... Paveikslėlis

Vartotojo avataras
Tensija
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Pranešimai: 1887
Užsiregistravo: 31 Kov 2010, 15:38
Miestas: Sergeičikų k. prie Kauno

Re: Augalų ligos, kenkėjai, prevencija

Standartinė Tensija » 07 Geg 2012, 14:54

Kolembolos (Collembola būrys)

Bendra informacija:
Kolembolos (Collembola) – nariuotakojų tipo būrys, kuriam priklauso 1-2 mm dydžio ir pilvelio apačioje turintys šokamąjį prietaisą šešiakojai nariuotakojai. Dėl šio šokamojo prietaiso kolembolos yra nuspriegiamos pirmyn. Burnos organai graužiamieji, todėl minta augalinėmis liekanomis, detritu ir kt. Kolembolų gyvenimo trukmė – 2 mėn., o žiemojančių individų – iki vienerių metų.
Gyvena samanose, žolėje, žemėje, puvėsiuose, sutrūnijusiuose kelmuose, neretai aptinkamos ant sniego (dažniausiai kovo mėn.). Kai kurios rūšys kenkia augalams šiltnamiuose, vazonuose.
Pagrindiniai atstovai:
Būryje pasaulyje aptinkami apie 6000 rūšių. Lietuvoje – virš 50 rūšių.
Lietuvoje aptinkamos šios šeimos:
Verpstiškosios poduros (Entomobryidae) (myrmecos.net):
Paveikslėlis
Izotomos (Isotomidae) (bugguide.net):
Paveikslėlis
Grybinės poduros (Hypogastruridae) (bugguide.net):
Paveikslėlis
Aklosios poduros (Onychiuridae) (tolweb.org):
Paveikslėlis
Poduros (Poduridae) (27.media.tumblr.com):
Paveikslėlis
Rutuliškosios poduros (Sminthuridae) (ento.csiro.au):
Paveikslėlis
Kenkimo būdas:
Intensyviai dauginasi drėgnoje žemėje. Apgraužia daigus, pirmuosius lapelius ir šakneles.
Naikinimo būdai:
Kenkėjai išnyksta ilgesnį laiką nedrėkinant žemės. Jiems labai išplitus, žemę laistyti arba dulkinti dimetoato arba metafoso preparatais. Prieš vartojimą patikrinti, ar augalas nėra jaut­rus šiems preparatams. Tad pastebėjus kolembolas augalą reiktu mažiau laistyti, pavasarį persodinti. Dar galima jį apipurkšti etisoliu ar kitokiais insekticidais, pavyzdžiui, chlorofosu, karbofosu.
Svarbu:
Ne visos kolembolos kenkia, tačiau vazonuose jos nėra pageidaujamos. Tačiau gamtoje jos yra labai svarbios ir naudingos. Jos labai svarbios dirvožemio medžiagų apykaitai. Viename kvadratiniame metre žemės jų paprastai būna keli šimtai tūkstančių. Kolembolos yra vieni iš labiausiai paplitusių vidutinio, milimetrais matuojamo, dydžio vabzdžių. Ekologai kolembolas skaičiuoja beveik tokiu pat būdu, kaip jūrų biologai – krilių. Žemių mėginys supilamas į piltuvėlį ir tuomet šildomas. Vabzdžiai išropoja į indą, padėtą po piltuvėliu. Tereikia juos suskaičiuoti, o rezultatą padauginti iš ploto. Vidutiniškai kvadratiniame miško paklotės metre gyvena 50 tūkst. kolembolų.
Panaudota literatūra:
1) Verslo žinios (vznotes.vz.lt) „KOLEMBOLOS Dėl šilumos jos išropoja“;
2) Gėlių rojus (geliurojus.lt) „Kambarinių ir dekoratyvinių augalų kenkėjai“;
Būk smiltele prie kieto mūro, jei akmeniu būt negali...
Aš ne burtininkė, aš dar tik mokausi... Paveikslėlis

Vartotojo avataras
Tensija
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Pranešimai: 1887
Užsiregistravo: 31 Kov 2010, 15:38
Miestas: Sergeičikų k. prie Kauno

Re: Augalų ligos, kenkėjai, prevencija

Standartinė Tensija » 07 Geg 2012, 14:56

Skydamariniai (Coccoidea antšeimis)

Bendra informacija:
Skydamariniai (Coccoidea) tai blakių (Hemiptera) būrio antšeimis, anksčiau sistematikai jį išskyrdavo, kaip pobūrį. Tai smulkūs ir vidutiniai vabzdžiai, aptinkami dažniausiai ant sumedėjusių augalų gumbelių arba skydelių pavidalu. Ryškus lytinis dimorfizmas, todėl patinai nuo patelių labai skiriasi. Patinas su 1 pora plėviškų sparnų ir su 2 siūliškais cerkais, žymiai mažesnis (50-100 kartų) už patelę ir praktiškai plika akimi nematomi. Užaugusios patelės kūnas nėra aiškiai suskirstytas į galvą, krūtinę ir pilvelį. Daugeliu atveju ir segmentacija būna neaiški. Antenos ir kojos dažniausiai labai neišsivysčiusios, todėl net sunku jas pastebėti. Letenos vienanarės, baigiasi 1 nageliu. Sparnų nėra. Nugarinė kūno dalis dengta vaškiniu apdangalu arba būna plika, bet daugiau ar mažiau sukietėjusi. Daugelio rūšių patelės primena gumbelius ant augalų kamienų ar šakų. Straublelis gana trumpas, bet duriamieji šereliai ilgi, jie yra specialiame maišelyje, esančiame kūno apačioje.
Kiaušinėlius patelės sudeda po savimi ir miršta. Pirmos stadijos lervos visada būna su kojomis, antenomis, akimis ir burnos organais. Pirmas dienas jos rėplinėja, ieškodamos tinkamos vietos apsistoti. Šiuo metu vyksta skydamarių migracija, todėl galimi šalia augančių augalų užkrėtimas. Po pirmo išsinėrimo daugelio rūšių patelių lervos praranda gebėjimą vaikščioti. Lytiniai skirtumai atsiranda po pirmo ar antro išsinėrimo. Patinai dar turi 2 nejudrios nimfos stadijas. Nimfos stadijoje įvyksta esminiai lervos kūno persitvarkymai. Nimfos būna arba po skydu, arba specialiuose kokonuose. Iš nimfos išsivysto sparnuotas patinas. Dauginimas dažnai būna partenogenetinis, todėl nors egzistuoja patinai, tačiau sėkmingai patelės gali daugintis ir plisti be ajų apvaisinimo.
Rūšinė įvairovė:
Pasaulyje yra apie 3000, Vidurio Europoje – apie 90 rūšių. Daugelis skydamarių yra pavojingi vaismedžių, uogakrūmių ir dekoratyvinių augalų kenkėjai.
Lietuvoje skydamarių fauna neištirta, aptinkamos šios šeimos:
Raupliadariai skydamariai (Asterolecaniidae) (sel.barc.usda.gov):
Paveikslėlis
Netikrieji skydamariai (Coccidae) (oocities.org):
Paveikslėlis
Tikrieji skydamariai (Diaspididae) (pestnet.org):
Paveikslėlis
Pūkiniai skydamariai (Eriococcidae) (sel.barc.usda.gov):
Paveikslėlis
Kermesai (Kermesidae) (sel.barc.usda.gov/):
Paveikslėlis
Būtent Kermesai primena kitus augalo pažeidimus – galus, tačiau šiuo atveju, tai ką matome yra pats skydamario kūnas, o ne augalo audiniai.
Miltuotieji skydamariai (Pseudococcidae) (bugguide.net):
Paveikslėlis
Kenkimas:
Dauguma skydamarių gyvena sėsliai. Ilgu plonu straubliuku jie visam gyvenimui prisitvirtina prie augalo audinių. Dažniausiai skydamariai tūno apatinėje lapų pusėje. Kartais kenkėjai augalus apninka taip gausiai, kad skydeliais pasidengia beveik visas žievės paviršius. Daugiausiai jie minta medžių ir krūmų žievės ar lapų sultimis. Dažniausiai jie apninka vaismedžius, vaiskrūmius, dekoratyvinius medžius, bet puola ir šiltadaržinius augalus ir net gėles.
Skydamariai kenkia augalams lipniomis išskyromis, vadinamomis lipčiumi. Ant šių išskyrų dažnai apsigyvena grybas, sukeliantis suodligę.
Apsauga:
Skydamarių apniktus ūglius reikia nupjauti ir sunaikinti, išretinti vainiką, kad šakos nebūtų tankiai suaugusios. Prieš žydint, augalus nupurkškite priemonėmis su parafino alyva. Nuo šakelių kenkėjus nuplaukite skysto muilo ir spirito tirpalu. Galima naudoti ir ekologiškus svogūnų, česnakų, kiaulpienių bei ugniažolių tirpalus.
Nuo miltuotojų skydamarių padeda, jei kenkėjų nedaug, juos reikėtų nuo augalo nubraukti plona lazdele, apvyniota spirite pamirkyta vata. Tokią procedūrą kartokite kasdien – tol, kol išnyks suaugę kenkėjai ir iš jų kiaušinėlių išsiritusi pamaina.
Nuo kitų skydamarių, jeigu jų nedaug padeda kruopštus nuvalimas augalo stiebų ir lapų. Tuomet augalas nuplaunamas lengva dušo srovele ir nusausinamas. Po šios procedūros apipurškiamas insekticidais.
Atgal į savo vietą augalas statomas tik tuomet, kai nuvalomas langas ir palangė – tokiu būdu išvengsite pakartotinio užkrato, kadangi skydamarių lervos, išsivysčiusios iš kiaušinėlių, labai mažos ir lengvos, todėl lengvai plaikstosi ore.
Cheminės priemonės nuo skydamarių:
Apniktus augalus purkšti 0.2% Antio, 0.1% Fasfamido, 0.1% ultracido tirpalais. Pakartotinai nupurkšti po kelių savaičių.
Panaudota literatura:
1) http://www.sodasirdarzas.lt „Vazoninių gėlių kenkėjai“;
2) http://eli.mama.lt „Kaip apsaugoti kambarinius augalus nuo kenkėjų“;
3) http://www.sodininkyste.lt „Skydamariai“;
Būk smiltele prie kieto mūro, jei akmeniu būt negali...
Aš ne burtininkė, aš dar tik mokausi... Paveikslėlis

Vartotojo avataras
Relax
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Pranešimai: 3615
Užsiregistravo: 06 Gru 2010, 17:29
Miestas: Kupiškio raj.
Susisiekti:

Re: Augalų ligos, kenkėjai, prevencija

Standartinė Relax » 24 Sau 2015, 22:44

Nebandžiau, bet vistiek užfiksuosiu.
tripsam, amaram, erkutėm-
100 g džiovintų citrinos žievelių užpilti 3 l šilto vandens ir laikyti 3 paras.
skydmariams-
1 kg žievelių užpilamas 10 l vandens. Laikomas 3 paras.
Purškimą kartoti kelis kartus.
Galima dar sumaišyti su ūkišku muilu- 40 g muilo 10 litrų.
Aukščiau pateikta informacija kitiem www.orchids.lt forumo nariams neprivaloma.

Vartotojo avataras
vendigo
Pranešimai: 789
Užsiregistravo: 12 Bal 2010, 17:02
Miestas: Kaunas
Susisiekti:

Re: Augalų ligos, kenkėjai, prevencija

Standartinė vendigo » 25 Sau 2015, 13:15

Relax rašė:Nebandžiau, bet vistiek užfiksuosiu.
tripsam, amaram, erkutėm-
100 g džiovintų citrinos žievelių užpilti 3 l šilto vandens ir laikyti 3 paras.
skydmariams-
1 kg žievelių užpilamas 10 l vandens. Laikomas 3 paras.
Purškimą kartoti kelis kartus.
Galima dar sumaišyti su ūkišku muilu- 40 g muilo 10 litrų.
Nežinau, turiu vieną seną knygą, kur buvo parašytas panašus receptas. Tik ten buvo minima ne būtent citrinų, bet bet kurių citrusinių vaisių žievelės. Tai kažkada mėginau taip naikinti erkutes ant kaktusų. Nepadėjo visiškai. Tiesa, pririnkus ir pridžiovinus buvau pagrinde mandarinų ir apelsinų žievelių. Buvo ir keletas citrinų. Tai nežinau, gal būtent citrinų veikia kitaip nei kitų citrusinių. Bet man nuo erkučių nepadėjo. Nuo amaro ir kt. kenkėjų nebandžiau.

Vartotojo avataras
ricardas
Pranešimai: 2393
Užsiregistravo: 19 Gru 2013, 15:17
Miestas: Klaipėdos rajonas

Re: Augalų ligos, kenkėjai, prevencija

Standartinė ricardas » 25 Sau 2015, 21:46

Vasarą per sausrą užpuolė voratinklinė erkutė , o žiema ant beallara užpuolė žaliasis amaras . Iš pelūno , pelyno, metelė, taspat augalas , tik skirtingai jį vadina, padariau užpila. Ant vieno kupino valgomo šaukšto sutrinto pelūno užpyliau 1 litra verdančio vandens, išmaišiau ir dangteliu uždengiau . Kai atvėso nupurškiau orhidėjas, vazonus, ir tas vietas kur stovėjo orhidėjos, po 4 dienų purškimą pakartojau. Nei voratinklinės erkutės nei žaliojo amaro nebelyko. Orhidėjom nepakenkė purškymas. Mano nuomonė, kad purkšti galima ir profilaktiškai.
Geriau , karti tiesa, nei , saldus melas
Mano galerija

Vartotojo avataras
Relax
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Pranešimai: 3615
Užsiregistravo: 06 Gru 2010, 17:29
Miestas: Kupiškio raj.
Susisiekti:

Re: Augalų ligos, kenkėjai, prevencija

Standartinė Relax » 24 Kov 2015, 14:23

Šiemet labai viskas pas mane grybauja. Gal, kad žiema buvo šilta, kambario temperatūra aukštesnė, o ventiliacija prasta, nes berods nebuvau net įjungęs ventiliatoriaus ant palangės, dar + laistymo beveik nesumažinau. Tai daug ką teko pjaustyt, dalint ir degint. Labai bijau, kad nepasikartotų, berods, 2012 metų situacija kai viskas peraugo į virusą ir teko atsisveikint su didžiąja kolekcijos dalimi. Tai šiandien mano kambarys gražiai mėlynas. Ne tik augalai, bet ir palangė. Ir visiškai neskaniai smirda actu.
Aukščiau pateikta informacija kitiem www.orchids.lt forumo nariams neprivaloma.

Ožiukė
Pranešimai: 191
Užsiregistravo: 25 Geg 2013, 14:05
Miestas: Kaunas

Re: Augalų ligos, kenkėjai, prevencija

Standartinė Ožiukė » 05 Rgs 2015, 19:09

Apie orchidėjų kenkėjus, ligas ir kt.

http://www.phelpsfarm.com/OrchidPestsandDiseases.pdf

Vartotojo avataras
Urze
Moderatorius
Pranešimai: 6658
Užsiregistravo: 30 Bal 2011, 18:46
Miestas: Vilnius

Re: Augalų ligos, kenkėjai, prevencija

Standartinė Urze » 21 Bal 2018, 14:11

Baltasparniai - 1,5-2 milimetrų dydžio vabzdžiai, kartais įsisukantys į šiltnamius, kartais ir ant palangių. Labiau mėgsta minkštalapius augalus (pvz., žemiau esančiose nuotraukose jie ant fuksijos lapų, ypač jaunų), bet kartais ir orchidėjomis paskanauja. Naikinti insekticidais, nubraukti ar sutraiškyti lervas ant lapų pirštais (ar muilu + spiritu sudrėkintu vatos tamponėliu), galima naudoti ir lipnias gaudykles (reikalingi geltonos spalvos). Dažnai sunkiai išnaikinami. Žmonės sako, kad kelios alkanos boružės ar jų lervos gali smarkiai pagelbėti, bet tada negalima naudoti insekticidų. Yra ir kitų vabzdžių, kurie naudojami kaip biologinis ginklas prieš baltasparnius.

Suaugėliai skraidantys ir vos sujudinus augalą pakyla (kai jų daug, tai baltu debesėliu net), lervos ovalios, daugumą vystymosi laiko nejudrios, su keliais šereliais, dažniausiai būna apatinėje lapo pusėje. Nekontroliuojami gan greitai dauginasi, nuo jų augalai pradeda silpti, ant lapų pasidaro pažaidos lyg subadymai (pirma apatinėje lapo pusėje, vėliau ir viršutinėje, žr. nuotrauką), atsiranda lapo spalvos netolygumai, tad geriau neužsileisti jų. Kadangi jie maitinasi augalo sultimis, gali pernešti augalų ligas, pvz., virusus, taigi visais atvejais neturėtų būti pageidaujami "svečiai".
Prikabinti failai
PicsArt_04-21-01.47.18.jpg
PicsArt_04-21-01.47.18.jpg (194.02 KiB) Peržiūrėta 11194 kartus(ų)
PicsArt_04-21-01.45.53.jpg
PicsArt_04-21-01.45.53.jpg (175.13 KiB) Peržiūrėta 11194 kartus(ų)
PicsArt_04-21-01.48.07.jpg
PicsArt_04-21-01.48.07.jpg (133.78 KiB) Peržiūrėta 11194 kartus(ų)

Vartotojo avataras
Urze
Moderatorius
Pranešimai: 6658
Užsiregistravo: 30 Bal 2011, 18:46
Miestas: Vilnius

Re: Augalų ligos, kenkėjai, prevencija

Standartinė Urze » 09 Rgp 2018, 13:47

Tripsai - vabzdžiai kenkėjai. Suaugėliai judrūs ir greiti, sparnuoti, skraido, pailgo, dažniausiai į abu galus smailėjančio kūno, tamsūs arba tamsiai šviesiai dryžuoti, apie 1-1,5 mm dydžio, matomi plika akimi. Lervos pailgos, geltonos, panašaus dydžio. Minta augalų ląstelių sultimis, todėl pažaidos atrodo kaip lapo nelygumai, įdubimai, kartais net kaip ištisi labirintai (pvz. žemiau). Labiausiai mėgsta šviežius, minkštus lapus, pumpurus, žiedus. Platina grybines ligas ir virusus.

Žemiau esančios nuotraukos - iš "Depo", tad, kaip visada, rinkdamiesi parduotuvėse augalus būkite budrūs.
Prikabinti failai
PicsArt_08-08-11.41.01.jpg
Matosi vienas tamsus suaugėlis, o geltonos spalvos lervos šioje nuotraukoje ne taip lengvai įžiūrimos, tačiau jų gan gausu šviežiausiuose išgraužto labirinto vingiuose.
PicsArt_08-08-11.41.01.jpg (161.98 KiB) Peržiūrėta 9374 kartus(ų)
PicsArt_08-08-11.39.13.jpg
PicsArt_08-08-11.39.13.jpg (200.44 KiB) Peržiūrėta 9374 kartus(ų)

Rašyti atsakymą

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 2 ir 0 svečių