Lietuviški gegužraibiniai augalai 1

Pleione, Calanthe, Bletilla ir kt. rūšys bei hibridai

Moderatoriai: Ramsis, Evaja

BUTTON_TOPIC_LOCKED
Vartotojo avataras
Mestė
Pranešimai: 818
Užsiregistravo: 20 Gru 2012, 12:40
Miestas: Kaunas

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Standartinė Mestė » 20 Spa 2013, 18:38

Jei kokią pavasarį pamatysit, nedelsiant evakuokite
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

skiautalupis
Pranešimai: 69
Užsiregistravo: 22 Kov 2013, 20:37
Miestas: laukinės pievos

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Standartinė skiautalupis » 21 Spa 2013, 20:57

Žinau keletą apleistų ir gan sparčiai nykstančių pievų, kuriose auga viena ar kita gegužraibių (Orchis) rūšis, tad pastaruoju metu karts nuo karto iškyla klausimas ką su šiomis žiniomis daryti. Galvoje sukasi trys variantai:
1. Nedaryti nieko. Būtų pats pigiausias, lengviausias ir sveikatai palankiausias.
2. Pranešti tam tikroms institucijoms ir tikėtis, kad jos imsis šių augalų apsaugos. Būdas sveikatai nekenkia, jei žemės savininkas nesužinos, kas per niekšelis įkišo savo trigrašį ne į savo reikalus. Padėka iš institucijų negarantuota, o ir garantijų, jog augalai bus išsaugoti, nėra.
3. Nepranešti niekam ir gelbėjimo darbus atlikti savo nuožiūra. Gali būti labai brangus užsiėmimas finansine (jei kas pričiuptų), o tuo pačiu ir sveikatos prasme. Teigiamas rezultatas nėra garantuotas, bet esant tam tikroms žinioms ir darbą atliekant su meile, augalų prigijimas ir augimas naujoje vietoje būtų visiškai patenkinamas. Padėkos laukti neverta. Netgi atvirkščiai, verčiau niekam apie savo 'žygdarbį' neprasitarti.
Laimė, iki pavasario dar toli, laiko pagalvoti yra :)
Paskutinį kartą redagavo 1 skiautalupis. Iš viso redaguota 24 kartus.

Vartotojo avataras
Ramsis
Moderatorius
Pranešimai: 5692
Užsiregistravo: 22 Kov 2010, 19:51
Miestas: Netoli Kauno
Susisiekti:

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Standartinė Ramsis » 21 Spa 2013, 21:56

Visų pirmiausiai augalų apsaugai šiuo metu Lietuvos valstybė neskiria beveik jokių lėšų, neaišku ar čia blogai ar gerai. Be to, su ta apssauga pas mus, irgi, neapsprętai perdedama, kas gali nutikti įsikišus gamtos apsaugai, na pasvarsčius gerų geriausiu atveju, tą teritoriją gali paskelbti saugoma, net nekalbu apie tokius terminus kaip rezervatas, draustinis, nac. parkas ir t.t. O čia jau prasideda: teritorija saugoma - vadinasi joje daryti negalima nieko, kuo visa tai baigiasi? Ji toliau sėkmingai apauga mišku, krūmais, tankia žole. Jau negana to, kad čia jau ir yra pirminis gegužraibinių augalų nykimas, toliau tyrinėjant tokių teritorijų keitimąsi galima atkreipti dėmesį į tai, kad suvešejus augalijai, keičiasi dirvožemio sudėtis, nuo pūvančių augalų liekanų storėja dirvožemio sluoksnis, keičiasi jo pH, atsiranda daugiau maistingų medžiagų kurios grandinine reakcija iššaukia dar gausesnį augalijos suvešėjimą. Žodžiu gegužraibiniai kaip ir pasmergti. Bet...nurašyti jų tikrai neverta. Mumriko aprašyta situacija apie išmaurotą pievą šalia jos namų, gali būti visai ne tokia baisi, kiek man žinoma, po tokių drastiškų veiksmų, po kelių metų, jeigu ten neprasidės statybos, toje pievoje gali būti orchidėjų rojus :!: neduos man meluoti kolegos, mums yra žinomas vienas atvejis kai draustinio darbuotojai neapsikentę su apaugančiais vieno raisto krūmynais, tiesiog slaptai juos padegė, po kelių metų toje vietoje įvyko sprogimas, jau nekalbant, kad spanguolės pasak jų ten užaugo "trimis aukštais" tačiau į sau gimtas vietas sugrįžo orchidėjos, šilagėlės ir kiti jau seniai nurašyti augalai.
Žodžiu, uždaras ratas, iš kitos pusės ką tokiu atveju daryti? Gelbėjant augalus persodinimu prarandam tos teritorijos augalų genofondą, kaip tik, visai neseniai, rinkau panašią informaciją straipsniui, ir pasidariau šiokias tokias išvadas. Žinoma jos yra tik mano, todėl gal būt mane pataisys didesnę kompetenciją šiuo klausimu turintys forumiečiai:
Žodžiu cituoju save iš būsimo straipsnio: ( tikrai nesusireikšminu, tiesiog su copy/paste vyksta viskas daug greičiau )
"Norint prisidėti prie šių augalų išsaugojimo tiesiog aptikus gegužraibinius gamtoje galima tą vietą pagloboti. Tereiks tik šiek tiek fizinės jėgos, pievą, lanką rugpjūčio viduryje galima iššienauti, iškirsti šešėlį darančius krūmus. Gaudami daugiau erdvės bei šviesos gegužraibiniai tokiose vietovėse tiesiog suvešės, žinoma tai neatsitiks per metus, tačiau prižiūrint tokias vietas metai iš metų - gamta atsinaujina."
ir sekanti citata:
"Žinoma yra ir tokių situacijų kai tenka lietuviškoms orchidėjoms savo auginvietes užleisti keliams, gyvenamųjų namų kvartalams, dirbamos žemės plotams. Ką daryti tokiu atveju?
Kaip padėti išgyventi čia beaugantiems augalams? Juk tikrai ne kiekvienas naujo sklypo savininkas dėl kažkokios "orchidėjos" pasidarys automobilio įvažiavimą kitur. Ką gi, tokioje situacijoje reiktų šiek tiek patyrinėti aplinkybes, galbūt galima iškasti augalus ir pernešti juos į toje vietovėje nenumatytus naudoti plotus. Iškasant augalą su dideliu dirvožemio kiekiu ir neardant šaknų gumulo, jam pakenksite minimaliai, o sodindami netoli buvusios auginvietės paliksite šansą augalui išgyventi, nes išliks didelė tikimybė, kad dirvožemis, jo rūgštingumas, bei visos likusios savybės bus daugiau mažiau panašios į buvusias."

Tad ką daugiau Jums patarti, Daryti/Nedaryti juk pats visas išvadas jau pasidarėt, pasekmes kiek matau irgi suprantat. Dėl gamtos apsaugos instancijų reikalai irgi aiškūs. O ir kiek man žinoma su šiais augalais jau irgi bendraujate. Žinoma, nežinau visos situacijoss, kiek tas žemės savininkas neleistų prašienauti tą pievą, galbūt čia kaip tik naujas užsiėmimas forumiečiams, galbūt kai kas visai norėtų padalyvauti kokioje nors šienavimo talkoje... :)

skiautalupis
Pranešimai: 69
Užsiregistravo: 22 Kov 2013, 20:37
Miestas: laukinės pievos

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Standartinė skiautalupis » 22 Spa 2013, 00:27

Tie klausimai pamąstymai buvo labiau retoriniai, diskusijai užvesti. Iš tiesų nemanau, kad bet kuriam iš mūsų vertėtų kasti gamtoje kokią patikusią orchidėją, net jei ir pasirodytų, kad jai ten gresia išnykimo pavojus. Gal tik su dažnesnėmis ir lengviau persodinamomis (tokiomis kaip Epipactis palustris, Dactylorhiza baltica ar D. incarnata) galima būtų paeksperimentuoti, tuo labiau, kad šios ir darže puikiai jaučiasi ir net sugeba pasidauginti vegetatyviniu būdu. Pats labiau linkstu prie to, kad auginimas iš sėklų yra vienintelis teisingas kelias mūsų laukinukėms dauginti, ir net tokiam atgrubnagiui kaip aš, panašu, yra įkandama :) Šią vasarą buvau pasinėręs į kitus darbus, bet vienas pelkinis skiautalūpis iš pavasarinių eksperimentų naudojant gerokai nešviežias sėklas, stiklainyje sudygo :)
Nušienauti svetimą pievą ar jos gabalėlį turbūt būtų sprendimas, tačiau panašu, kad laikinas, nes niekada nežinai, kada savininkas sugalvos iš tos pievos padaryti ką nors visiškai nepievišką. Geriausia, jei tas savininkas būtų toks pats entuziastas kaip ir visi čia susirinkusieji, bet tokiu atveju gal būtų lengiau entuziastui rasti kur nebrangią pievą ir užsiveisti joje gegūnių pačiam, nei atrasti žaliai mąstantį savininką jau su orchidėjomis pievoje.
Panašu, jog palaikyti pievos stovį, kuris tiktų orchidejoms nėra taip paprasta, nes šienavimas kažkuriuo vienu nustatytu laiku nelabai tinka. Jei šienauti tuomet, kai jos jau barsto ar išbarstė sėklas, sėklas taip pat bus išbarstę builiai, šunažolės, lubinai ir turbūt dar nevienas aukštaūgis. Jei šienauti prieš aniems išberiant sėklas, nukentės ir orchidejos. Dilgėlių, lendrūnų plitimo su vienkartiniu šienavimu nesustabdytume. Krūmų iškirtimas be sekančio atžalų šalinimo, panašu, pinigai į balą. Prieš kokį dešimt metų esu stebėjęs pievą, kurią eilę metų pavasarį kažkas pastoviai nudegindavo. Puikiausiai jautėsi Orchis militaris. Bet pievą deginti šiais laikais gali tik visiškas pamišėlis, nes tai yra labai labai blogai.
Kol kas savoje pievoje bandau sukurti kažką tokio žemažolio, kažkiek panašaus į natūralią pievą ir jau po to vienaip ar kitaip įkurdinti kokią vieną kitą orchidėją. Laimė, dažnesnės jau ir pačios tą pievą atradusios ir ne pirmi metai sėklas barsto, tad už metų kitų gal ir pas mane gausis koks geras 'sprogimas' :)

Vartotojo avataras
Mestė
Pranešimai: 818
Užsiregistravo: 20 Gru 2012, 12:40
Miestas: Kaunas

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Standartinė Mestė » 22 Spa 2013, 08:48

Karta buvau zuvinto rezervate ekskursijoj, ten jie pievoj karves augina, kad pieva nuvalgytu, tai ten tiek tu orchideju kai kur, kad net nelaido eiti, kad neismindzioti, nes sunkiai kur koja butu padeti ant ju nelipant, gal karves nevalgo orchideju :think:
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

skiautalupis
Pranešimai: 69
Užsiregistravo: 22 Kov 2013, 20:37
Miestas: laukinės pievos

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Standartinė skiautalupis » 22 Spa 2013, 13:39

Sunku ką nors komentuoti, pačiam to nemačius, bet drįstu spėti, kad ta pieva yra dar nedegradavusi žemažolė, kurioje builiai, dilgėlės, garšvos, dilgėlės ar net šunažolės ir motiejukai užima tik nedidelę dalį. Neleidžiant apaugti medžiais ir krūmais tokia pieva dar ilgai išsilaikytų ir be ganiavos. Bet tai tik mano subjektyvi nuomonė.
O ar karvės ėda orchidėjas, tai net nežinau :) Gal kas šiuo klausimu daugiau žinote ? Kad šernai mėgsta gumbus patikrinti, tai teko stebėti, bet po tokių patikrinimų neretai augalų tik padaugėja :)

Vartotojo avataras
Mestė
Pranešimai: 818
Užsiregistravo: 20 Gru 2012, 12:40
Miestas: Kaunas

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Standartinė Mestė » 22 Spa 2013, 16:29

Gal yra žinančių, kokia žemė tinkamiausia daugumai orchidėjų? Labai norėčiau kokį hektarą žemės nusipirkt, apjuost tvora nuo šernų ir užveist orchidėjom :heartsfade:
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

skiautalupis
Pranešimai: 69
Užsiregistravo: 22 Kov 2013, 20:37
Miestas: laukinės pievos

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Standartinė skiautalupis » 22 Spa 2013, 16:43

Šarminė ir nederlinga, manau, būtų labiau tinkama nei rūgšti ar įtrešta :) Kadangi orchidėjos nėra labai būdingos stepėms ar dykumų rajonams, tai smėlio kalniukai turbūt irgi nelabai tiktų. Nors dėl šito nebūčiau tok tikras, nes dar nesusiformavusioje pievoje net pelkinį skiautalūpį teko matyti sausame smėlyje šalia čiobrelių :)

skiautalupis
Pranešimai: 69
Užsiregistravo: 22 Kov 2013, 20:37
Miestas: laukinės pievos

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Standartinė skiautalupis » 22 Spa 2013, 18:02

Mestė rašė:Žodžiu, kuo prastesnė- tuo geresnė?
Tėtis irgi sako: pirk kokią prastą, nederlingą, šaltiniuotą pievą, jos pigios.
Šaltiniuotoje pievoje, tai ir retesnių orchidėjų galima būtų pabandyti įveisti. Ir ne tik orchidėjų

skiautalupis
Pranešimai: 69
Užsiregistravo: 22 Kov 2013, 20:37
Miestas: laukinės pievos

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Standartinė skiautalupis » 22 Spa 2013, 18:04

Mestė rašė:Dar klausimas, kaip tie orchidėjukai auga mėgintuvėliuose, tai jiems nereikia kažkaip imituoti šalto žiemojimo periodo?
Čia turbūt pagelbės senesni šio forumo vilkai :)

Vartotojo avataras
Ramsis
Moderatorius
Pranešimai: 5692
Užsiregistravo: 22 Kov 2010, 19:51
Miestas: Netoli Kauno
Susisiekti:

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Standartinė Ramsis » 22 Spa 2013, 20:09

Karta buvau zuvinto rezervate ekskursijoj, ten jie pievoj karves augina,
va čia ir buvo esminis teiginys, negana to, kad galvijai suėda didesnę dalį žalios masės, neleisdami jai užgožti jautresnių augalų ( patikėkit, karvės nuėda ir orchidėjas ) jie savo kanopomis dar ir praardo žemėss paviršių, kas padeda įsitvirtinti ir orchidėjų sėkloms. Todėl seniau kai gyvuliai buvo ganomi lankose, šaltiniuotose pievose ( jų arti neišeidavo ) raistuose, miškuose orchidėjų tikrai nereikėdavo įrašinėti į jokias Raudonasias knygas. Nuėsdami orchidėjas jie padarydavo daug mažiau žalos nei apleitos vietovės.
Dabar dėl šienavimo prieš žydėjimą ar po jo, neturite užmiršti kad orchidėjų sėklos pirmiausiai sudygsta po žeme, ten kol išlenda pirmieji lappeliai jos praleidžia kelis ar keliolika metų, todėl nušienavus pievą prieš žydėjimą ar žydėjimo metu padarote tik mažą žalą prarasdami šių metų derlių, tačiau padedate įsitvirtinti ir sutvirtėti ankstenių metų augalams, kurie gaudami daugiau erdvės pasinaudoja galimybe suvešėti.
Dėl šių dviejų priežasčių kaip ir sakiau Mumriko atveju, gali būti labai palanku orchidėjoms.
Dar klausimas, kaip tie orchidėjukai auga mėgintuvėliuose, tai jiems nereikia kažkaip imituoti šalto žiemojimo periodo?
reikia ir jis daromas
prastą, nederlingą, šaltiniuotą pievą
Žodžiu, kuo prastesnė- tuo geresnė?
ne visais atvejais, yra visokių orchidėjų, todėl turi pats nuspręsti ko nori, nes Lietuvoje turime gegužraibinių kurie tiesiog puikiai auga ir pamario kopose.
Kad šernai mėgsta gumbus patikrinti,
tikra tiesa, nes dauguma gumbų yra saldūs ir gana maistingi, o padaryta žala kartai būna labai didelė. Vienais metais keliaudami po pelkes iš gan padorios populiacijos aptikom tik kelis žydinčius augalus, visai šalia mėtėsi nukasti orchidėjų stiebai, šernai buvo pasidarbavę vos naktį prieš žygį.

skiautalupis
Pranešimai: 69
Užsiregistravo: 22 Kov 2013, 20:37
Miestas: laukinės pievos

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Standartinė skiautalupis » 23 Spa 2013, 07:29

Mestė rašė: O ta pieva kaip paprasta pieva, ar ten bandoma priveisti orchidėjų?
Kadangi ši pieva nėra ganoma ar teisingai šienaujama, tai jos tvarkyme pasukau kitokiu keliu. Pirma užduotis suformuoti žemažolius žolynus, tad tam tikslui įvairiausiais būdais (šienavimu, chemikalais, rovimu, kapojimu) naikinu nepageidaujamą augmeniją ir skatinu norimosios augimą. Kaip rašiau, kai kuriose vietose jau yra įsikūrusių dažnesnių rūšių savaiminukų (Epipactis palustris, E. helleborine, Dactylorhiza incarnata, D. baltica, Platanthera bifolia, Listera ovata). Dvi pastarosios ir vienas iš paminėtų skiautalūpių labiau linkę rinktis pakrūmes.
Pievos tvarkymą (su tikslu sukurti žemažolę) pradėjau nuo 2011 metų, kai tuo tarpu savaiminis pievos kūrimasis iš apleistos dirbamos žemės vyksta nuo ~ 1995.

skiautalupis
Pranešimai: 69
Užsiregistravo: 22 Kov 2013, 20:37
Miestas: laukinės pievos

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Standartinė skiautalupis » 23 Spa 2013, 17:19

Mestė rašė:O ta pieva šaltiniuota ar ne ir koks pH gal žinot?
Labai gaila, bet šaltinių pas mane nėra. Turbūt vienintelis dalykas ko labai trūksta.
O pH netikrinau. Iš augančių augalų galiu tik spėti kad tarp 5 ir 6. Tikrai ne apie 4 ir vargiai daugiau 7.

Vartotojo avataras
Mestė
Pranešimai: 818
Užsiregistravo: 20 Gru 2012, 12:40
Miestas: Kaunas

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Standartinė Mestė » 23 Spa 2013, 20:12

Vienam forume mačiau pirkti Listera ovata, bet maniau, kad jos pelkinės todėl nepirkau.... :oops:
Dar vienas klausimas Skiautalupiui, kaip apsaugote orchidėjas nuo žmonių ir kitų gyvūnų?
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

skiautalupis
Pranešimai: 69
Užsiregistravo: 22 Kov 2013, 20:37
Miestas: laukinės pievos

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Standartinė skiautalupis » 23 Spa 2013, 20:36

Mestė rašė: kaip apsaugote orchidėjas nuo žmonių ir kitų gyvūnų?
Net nebuvau pamanęs, kad jas reikėtų saugoti nuo žmonių. Sakyčiau, didžioji dauguma praeitų pro jas net nepastebėję. Net ir pro tokias gražuoles kaip kai kurios baltijinės gegūnės. Žinau vieną jų augimvietę poilsinėje zonoje visai šalia pėsčiųjų ir dviratininkų tako. Neteko matyti, kad būtų kas kasęs, nors jokių užrašų, draudžiančių tai daryti nėra.
O maniškė pieva dar ir labai nuošalioje vietoje.
Šernai keletą kartų yra tikrinę kas tai per orchidėjos (užkliuvo gegūnės), bet panašu jog tik jauni, nes vieną kartą pabandę, daugiau jomis nebesidomėjo. Po metų ar kitų žydinčių augalų kiekis daug maž grįžo iki pradinio.
Vieną kitą orchidėją gali nudaigoti pelėnai (net nežinau ar maistui, ar tik todėl, kad kasant urvą trukdė), juodosios skruzdės (supildamos žemės kauburį, ir po juo orchidėją palaidodamos). Saugoti nuo visų jų, turbūt būtų bergždžias reikalas.
O jei apie kitus augalus, tai šilagėlėms nuo žmonių kliūna ir toje nuošalioje vietoje :no:
Paskutinį kartą redagavo 1 skiautalupis. Iš viso redaguota 26 kartus.

BUTTON_TOPIC_LOCKED

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 2 ir 0 svečių