Tropinės vandens lelijos

[Urze]

Antri metai įstiklintame balkone auginu tropinę vandens leliją. Kai saulėta, vienas žiedas visą balkoną užkvėpina.

Nymphaea `Panama Pacific'.jpg (190.05 KiB) Peržiūrėta 1608 kartus(ų)

2.jpg (174.92 KiB) Peržiūrėta 1608 kartus(ų)

Kompaniją jai palaiko nertys ir vandens kopūstais vadinamos Pistia stratiotes, kad mažiau vanduo nuo dumblių žydėtų. Ir va ką pamačiau - kad kone visi "kopūstai" pražydo! Pirmą kartą teko pamatyti jų žiedus. Kažkaip net nebuvau girdėjusi, kad jos žydėtų negamtinėmis sąlygomis.

3.jpg (114.18 KiB) Peržiūrėta 1608 kartus(ų)

Aha, ir man įdomu, kaip kur žiemoja salotinė pistija. Pas mane pistijos ir vandens hiacintai kambaryje neperžiemodavo be papildomo apšvietimo, kasmet naujus tekdavo pirkti. Šiaip taip išsilaiko plūduriuojančioji plūstis (Salvinia natans). Raudonoji mangrovė keletą metų augo, bet jau neturiu.
Kol Urze kaupiasi pasakojimui, galim paskaityti apie lotosus ir ne tik. Gal Jogaila nesupyks, jei įkelsiu nuorodą į jo svetainę.
http://tvenkinukas.lt/lotosai/

Urze dar vis kaupiasi ataskaitai, tai radau seną straipsnį Delfyje apie vandens hiacintus. Jame dar ir mūsų seniai mirusio mėlyno žuviuko nuotrauka:
http://www.delfi.lt/gyvenimas/naujos_fo ... d=56601521

[Urze]

Na va, pagaliau prisikaupiau ir papasakosiu nuo pradžios. Nuo 2015 metų birželio auginu tropinę vandens leliją Nymphaea `Panama Pacific', įsigytą iš http://www.nymphaion.de/.
Išpakavus ir prieš pasodinant atrodė taip.

4.jpg (98.33 KiB) Peržiūrėta 1607 kartus(ų)

Praeitų metų vaizdas.

5.jpg (91.69 KiB) Peržiūrėta 1607 kartus(ų)

Tropinės vandens lelijos nuo mums įprastų vandens lelijų skiriasi tuo, kad žiemoti gali tik šiltame vandenyje, todėl lauke jas auginti galima tik sezoniškai. Jos auga iš gumbelio, o ne ilgo šakniastiebio, todėl jas padauginti daug sunkiau ir jos taip greitai nesiplečia kaip lauke žiemojančios vandens lelijos. Tropinėms reikalingas saulėtas tvenkinys - labai šviesu + bent 4-6 h tiesioginės saulės, bet pageidautina daugiau, turintis daug maistinių medžiagų, todėl galima kaip substratą naudoti dumblą, molingą dirvą, bet ir lėtai tirpstančių trąšų siūloma dėti. Kuo daugiau maistinių medžiagų, tuo didesni lapai auga, didesni žiedai ir dažniau žydi. Žinoma, ir didesnio ploto reikia. Jei be trąšų, lapai bus kone penkiskart mažesni, žydės retai ir mažesniais žiedais.
Tropinių vandens lelijų yra įvairiausių dydžių, tad renkantis verta atkreipti dėmesį į tai ir žinoti, kokiame tūryje ir paviršiaus plote ją norite auginti. Yra žydinčių dieną ir žydinčių naktį - galima pagal darbo grafiką prisiderinti. Mano turima yra dieninė, žiedas ryte prasiskleidžia gavęs valandą ar kelias tiesioginės saulės, susiskleidžia vakarop (pvz., šiandien 19 val. dar išsiskleidęs). Vienas žiedas žydi kelias dienas.

Nymphaea `Panama Pacific' lapai yra žali iš viršutinės pusės, tamsiai "strazdanoti" iš apatinės pusės, banguotu kraštu.

6.jpg (71.37 KiB) Peržiūrėta 1607 kartus(ų)

Šiai veislei būdinga viviparija - ten, kur lapo gyslos išsišakoja į lapą, susiformuoja vegetatyvinis pumpuras, iš kurio gali išaugti naujas augalas. Kol kas išauginti nepavyko - gan greitai sunyksta.

7.jpg (39.16 KiB) Peržiūrėta 1607 kartus(ų)

Auginimo indas - 45 litrų statybinė vonelė (50 cm pločio ir 35 aukščio). Įsibėgėjus augti lapai išlipa iš vandens lauk, tai reiktų gilesnės ir platesnės talpos, ale ir šitoj klesti. Kai tinkamos sąlygos (šilta-karšta, daug saulės kasdien ir su trąšomis), auga labai greitai tiek lapai, tiek ir pumpurai. Nuo rugpjūčio lapų pradeda leisti mažiau, nes jau būna sočiai prisiauginusi. Žydėti pradeda, kai vandens temperatūra visą parą laikosi apie 20 laipsnių. Jei ji nukrenta iki 15 laipsnių, lelijos augimas pradeda stoti. Jei vanduo atvėsta iki 8 laipsnių, jau ribinė temperatūra ir augalas pereina į žiemojimo būseną arba visai nunyksta. Paros temperatūrų svyravimą atlaiko puikiai - vonelė juoda, tai saulėtomis vasaros dienomis vanduo įkaista iki 35 laipsnių, naktimis atvėsta iki 18-20 laipsnių.

8.jpg (69.27 KiB) Peržiūrėta 1607 kartus(ų)

Slidžiausias reikalas (be didelio saulės kiekio augimo sezonu) yra žiemojimas. Realiai tropinės vandens lelijos gali augti ir žydėti visus metus, jei užtikrinama virš +20 laipsnių vandens temperatūra ir galingas dirbtinis apšvietimas (maždaug 12 h per parą vidurvasario vidurdienio saulės vidury žiemos). Tačiau visos tropinės vandens lelijos esant nepalankioms aplinkos sąlygoms (potvynis, sausra) gali pereiti į ramybės būseną ir suformuoti gumbą. Tokį gumbą patalpinus į užsukamą stiklainį/užsegamą maišelį su čiut drėgnu smėliu ir patalpinus į vėsią aplinką, peržiemojimo tikimybė labai didelė. Kiek skaičiau, šaldytuve netinka laikyti, geriau apie 15 laipsnių šilumos. Tik reikia augalą paskatinti gumbo formavimui sukeliant šiek tiek streso - arba nutraukti tręšimą, arba sumažinti temperatūrą, arba palaipsniui sumažinti vandens lygį. Yra dar vienas būdas, kas norės, pasiskaitys tiekėjo puslapyje.
Nuotrauka iš http://www.nymphaion.de/

Pirmą žiemą norėjau išlaikyti aktyviai augančią, tad orams pradėjus vėsti perkėliau iš balkono į namus.Taip atrodė pernešimo dieną (didžioji dalis vandens buvo nusemta). Matosi, kaip lapai išlipę už vonelės kraštų.

9.jpg (88.04 KiB) Peržiūrėta 1607 kartus(ų)

Tačiau be stipraus papildomo apšvietimo gan greitai pradėjo nykti lapai ir gruodį jau buvo visi nupuvę. Galvojau, viskas, net ir tiekėjas nurodo, kad išlaikyti aktyviai augančią leliją yra sudėtinga ir dažnai sunyksta, bet per Kalėdas pradėjo leisti naujus lapelius ir balkoninį sezoną pasitiko jau žaliuojanti, bet lėtai auganti. Saulė ir nauja lėtai tirpstančių trąšų dozė vėl paskatino greitą augimą. Trąšas pirkau kartu su lelija iš to paties tiekėjo.
Šią žiemą tikriausiai bandysiu antrąjį būdą - žiemojimą gumbo stadijoje.

[Urze]

Dausa, pistijos lelijai kompaniją palaiko tik nuo šios vasaros, tai apie jų žiemojimą nieko negaliu pasakyti. Bet šaknys jų įspūdingos užaugo. Kadangi pistijos irgi mėgėjos riebiai "pavalgyti", tai joms lelijos trąšos labai patinka ir želia ohoho kaip. Šaknys jau sulindo į dugną, tai jau mažiausiai 35 cm ilgio. Ir nuolatos žydi bent keliais žiedais.

Mano pistijos gerai augdavo ir žydėdavo be trąšų, tik lietaus vandeniu ir saule sočios lauke. Taip pat atrodydavo ir kubile su lelijomis bei kitais vandens augalais, nors jiems ne visada trąšų įdėdavau. Hiacintai niekad nežydėjo. Šiaip taip peržiemoja tik plūstys iš plūduriuojančiųjų, gal todėl, kad jų daug, tai kas nors sulaukia pavasario. Kai turėjau lempas, tais metais gerokai daugiau išliko.

[Urze]

Paskutinis šį sezoną Nymphaea `Panama Pacific' žiedas. Pagal moteriškus pirštus galima susidaryti įspūdį, kokio dydžio žiedas.

10.jpg (61.68 KiB) Peržiūrėta 1607 kartus(ų)

Nustebau, kad išvis jį dar subrandino, nes jau augimas nuo rugsėjo pabaigos visai sulėtėjo, ypač per lietingus ir vėsius orus. Kai jau balkone temperatūra pradėjo naktimis kristi žemiau +10 laipsnių, nebenodėjau daugiau šaldyti (kritinė temperatūra galėjo būti pasiekta jau bet kurią naktį), tad įkišau akvariuminį šildytuvą, kuris palaiko stabilią +17 laipsnių vandens temperatūrą, ir pridengiau pakavimo medžiaga su pūslelėmis, kad mažiau garuotų ir vėstų vanduo. Užėjo saulėti orai - vėl atnaujino augimą ir pražydo.

11.jpg (46.11 KiB) Peržiūrėta 1607 kartus(ų)

Noriu, kad natūraliai nueitų miegoti, daug senųjų lapų jau gelsta ir nyksta, bet dar kelis naujus leidžia ir dar du pumpurus paruošusi po vandeniu turi. Vandens lygio mažėjimas ir temperatūros kritimas kol kas aiškaus poveikio nedavė. Dar biški palauksiu, o tada jau trečiąjį migdymo būdą teks naudoti - kelti iš vazono, išplauti šaknis ir palikti kelioms savaitėms šiltam vandenyje paplaukioti nepasodintą.

Nemažai nykstančių senųjų lapų suaktyvino vegetatyvinių pumpurų augimą. Visą vasarą jie neaugo. Tai keli yra perkelti į indą namuose bandymams iš jų užauginti naujus augalus. Kai praeitais metais kelis perkėliau į atskirą indelį, trąšų į jį nedėjau, tik reversinės osmozės vandens pripyliau ir padėjau ant pietinės palangės. Ir gan greitai sunyko. Šįkart vandenį padariau labai trąšų, pasilenkus prie jo aromatas - kaip užrūgusios balos, vanduo gerokai rudas, bet po biški juda, auga. Įdomu, kaip bus toliau.

[Urze]

Va, kokie Nymphaea `Panama Pacific' mažyliai jau su keliais lapukais. Juodi gliaumai ties pagrindu - nykstančio motininio lapo liekanos.

12.jpg (34.82 KiB) Peržiūrėta 1607 kartus(ų)

[Urze]

Praėjo daugiau nei metai nuo paskutinės nuotraukos. Papasakosiu, kaip istorija su tropine vandens lelija Nymphaea 'Panama Pacific' klostėsi toliau.

Pagrindinį augalą praradau. 2015-2016 m. žiemą laikiau ją šiltai kambaryje, ir ji vargo, nunyko visi lapai, tada apie Kalėdas pradėjo želti iš naujo ir gan varganai atrodydama dėl šviesos stygiaus sulaukė pavasario ryškios saulės ir atsigavusi vėl džiugino ligi pat rudens. 2016-2017 metų žiemai nusprendžiau išmėginti kitą žiemojimo medotą - vėsiai laikyti drėgname smėlyje tik pačią rizomą. Bet tam reikia, kad liktų tik rizoma. Prisiskaičiau, prisižiūrėjau visokių Interneto platybėse esančių pamokymų ir gan ilgai laikiau balkone, kad nuo vėsumos pati nueitų miegoti. Orai vis labiau vėso, o ji tebežaliavo, nors augimas sustojo. Pabijojau, kad gaus šalnų ir bus tiu-tiu, parsitempiau vonelę namo ir pritaikiau kitą metodą - išrauti ir palikti paplūduriuoti šiltam vandeny. Plūduriavo gan ilgai, ale lapai nyko labai lėtai. Galiausiai kiek buvo likę nuskabiau ir galiausiai turėjau pliką rizomą. O ji buvo kaip dvigubas kankorėžis - tamsesnis yra praeitų metų rizoma, o šviesesnis - tų metų rizoma (nuotraukoje jau atskirti viens nuo kito, 5 cm ilgio).

PicsArt_12-03-07.39.38.jpg (118.62 KiB) Peržiūrėta 1606 kartus(ų)

Abu gumbus užkasiau čiut drėgnan smėlyje, sandariai uždengiau ir padėjau į +15 laipsnių šilumą. Bet šviežesnis gumbas visai nebuvo nusiteikęs žiemoti - net ir smėlyje leido naujus lapelius, kurie paskui pradėjo pūti, tad juos pašalinau. Galiausiai pasidavė ir nebeleido nieko. Bet kai 2017 m. pavasarį patalpinau atgal vandenin, jokio augimo neparodė. Laukiau atgijimo iki 2017 m. žiemos, bet taip ir nesulaukiau - sukežo naujesnis gumbas. Senesnis gumbas jau po žiemos buvo sukežęs. Vat ir gavau už tą prievartinį migdymą. Paskui radau informacijos, kad ją galima buvo palikti net iki šalnų, kad šalnos būtų paskatinusios pereit ramybėn. Ale rizikos irgi yra, kad gali būti to šalčio ir per daug, nepamatuosi gi.

Čia jau būtų istorijos pabaiga, bet:

Nemažai nykstančių senųjų lapų suaktyvino vegetatyvinių pumpurų augimą. Visą vasarą jie neaugo. Tai keli yra perkelti į indą namuose bandymams iš jų užauginti naujus augalus. Kai praeitais metais kelis perkėliau į atskirą indelį, trąšų į jį nedėjau, tik reversinės osmozės vandens pripyliau ir padėjau ant pietinės palangės. Ir gan greitai sunyko. Šįkart vandenį padariau labai trąšų, pasilenkus prie jo aromatas - kaip užrūgusios balos, vanduo gerokai rudas, bet po biški juda, auga. Įdomu, kaip bus toliau.

Taip rašiau 2016 m. spalį. Motininio augalo lapai su pradėjusiais augti mažyliais 2016 m. spalio 1 d. atrodė taip:

PicsArt_12-03-07.50.49.jpg (114.83 KiB) Peržiūrėta 1606 kartus(ų)

Žinutėje aukščiau rodžiau 2016 m. spalio 19 d. lelijukus, atskirtus nuo sunykusių motininių lapų draiskalų. Juos pasodinau į molio substratą, vandens per 1 cm, po vidutiniškai stipriu dirbtiniu apšvietimu (maždaug 15 h per parą apšviesta).
Lapkričio 7 d. atrodė taip:

PicsArt_12-03-07.41.14.jpg (112.93 KiB) Peržiūrėta 1606 kartus(ų)

Gruodžio 1 d. jau buvo visai panašu į lelijas, pradėjo aktyviai auginti lapus, jie vis didesni, tad ir vandens lygį kiek pakėliau, taip skatindama augti link šviesos.

PicsArt_12-03-07.42.24.jpg (129.96 KiB) Peržiūrėta 1606 kartus(ų)

Taip 2016-2017 m. žiemą praleido vis labiau augdamos, kol galiausiai vandens pripyliau beveik pilną stiklinį indą ir jis pasidarė pilnas povandeninių lapų (paviršinių lapų dar neaugino). Aktyviau augančios pradėjo gožti lėtesnes, tad atėjo laikas persodinti. Kadangi pirmi kartai auginimo molyje buvo tokie geri (tiek pagrindinio augalo, tiek ir mažylių), ir šįkart pasirinkau jį kaip substratą. Ankstyvą pavasarį iš molingo dirbamo lauko parsivilkau molio ir kiekvieną persodinau į atskirą vazonėlį. Tikėdamasi ir toliau kosminio augimo greičio, jas įkurdinau 70 l vonelėje, įtaisiau labai stiprų dirbtinį apšvietimą, kurį paprastai naudoju 1,1 m aukščio orchidariumui apšviesti. Ir kosminio augimo greičio nebuvo. Na, juk šviežiai persodinta, galima to buvo tikėtis. Praėjo mėnuo, kitas, o kosminio augimo greičio ir toliau nebuvo. Augo, bet taip varganai, visai į paviršių lapų nekėlė, tik povandeninius lapus augino ir tie patys nekaip atrodantys. Galojau, gal molis kažkuo netinkamas, nes jis buvo riebesnis nei anksčiau naudotas, gal liaunos šaknys nesugeba jame skverbtis. Persodinau į molio ir kompostinės žemės mišinį. Nepagerėjo. Ir tik po kiek laiko pastebėjau, kad tos, kurios buvo pastatytos toliau nuo lempų, augo kiek geriau. Tada tik susivokiau, kad galėjau persistengti su tuo labai stipriu dirbtiniu apšvietimu... O čia jau vasara, tad išnešiau į lauką, pastačiau pietinėje pusėje prie namo sienos, kur užuovėja, ir palikau ramybėje. Ir pagaliau prasidėjo normalesnis augimas, jau ir paviršinių lapų vienas kitas. Bet didžiulo proveržio nebuvo (gal kiek patręšti reikėjo?), tad rudenį parsinešiau namo kiek paaugusias, bet dar ne itin stipriai augančias. O su motininiu augalu tokia patirtis buvo - gerai besijaučianti lelija auga labai sparčiai. Perkėliau į 24 cm aukščio augalų lovelį, pastačiau šiltai (vandenyje apie 23 laipsniai pastoviai) ir įtaisiau dauuuug švelnesnį dirbtinį apšvietimą.

Ir čia istorijoje apie augalus atsiranda svarbi gyvūnų rolė. Kai vasarą vonelė buvo lauke, uodai labai apsidžiaugė tokia puikia neršykla ir ten pasidarė tiršta. Kadangi šią vasarą uodai buvo ir šiaip aršūs, nesinorėjo jų daugiau, tad į vonelę įleidau du kardonešius. Vienas po kurio laiko kažkur dingo, o kitas sėkmingai atliko savo darbą - uodų neliko. Rudenį jis buvo perkeltas kartu su lelijukais į naują indą, kurį neapdairiai buvau pastačiusi ant šildomų grindų. Mano šuva pamėgo iš to lovelio gerti. Na, tegu. Bet va vienąkart pamatė ten gyvenančią žuvytę, ir medžioklio kraujas užvirė. Kai atbėgo visa šlapia ir patenkinta pasigirti savo medžiokle, buvo vėlu. Žuvytė išgyveno, drumzlės tik trečią dieną nusėdo, pusė visų taip sunkiai užaugintų lapų buvo nudrėksta, o iš 7 lelijukų pasidarė 6. Lovelis, be abejo, buvo pakeltas, kur šuva nebeprieina. Bet įdomiausia tai, kad tas paminkymas letenomis kažkaip suaktyvino augimą, ir iškart po to pradėjo augti daugiau paviršinių lapų (ką aš traktuoju kaip teigiamą brendimo požymį). Kairėje 2017 m. spalio pradžios, o dešinėje - gruodžio pradžios vaizdas.

PicsArt_12-03-07.38.14.jpg (180.45 KiB) Peržiūrėta 1606 kartus(ų)

Dabar tręšti nesiryžtu, nes jei toks augimas išliks ir toliau, iki pavasario vėl pradės stumdytis. Beje, dabar gauna šiek tiek natūralių trąšų - pasirodo, tas kardonešis yra patelė, tai dabar ten daug chebros plaukioja.

Palyginimui antra lapų pusė - apatinis nuotraukoje yra povandeninis lapas - kuris būna salotinis, minkštas, plonas, banguotas (labai primena salotos lapą). Viršutinis yra tarpinis tarp paviršinio ir povandeninio - daugiau masės, lygesnis, dalinai paviršiuje, šiek tiek strazdanotas iš abiejų pusių. O vidurinis yra tikras paviršinis - lygiu paviršiumi, storesnis, tamsesnis ir labai strazdanotom abiem pusėm, bet dar lygiu kraštu (suaugusio individo būna banguotu kraštu).

PicsArt_12-03-07.36.45.jpg (110.78 KiB) Peržiūrėta 1606 kartus(ų)

Jei naujas, dar susisukęs lapas beaugdamas išlenda iš vandens (vadinasi, per žemas vandens lygis arba per menkas apšvietimas, kad taip stiebiasi) ir aplinkos drėgnis yra per menkas, nudžiūsta pati lapo viršūnė ir užaugęs lapas būna va toks iškąstas. Tai dabar belendančius naujus lapus seku ir vos išlindusius pakišu po kitais lapais, kad pabaigtų augti vandenyje.

PicsArt_12-03-07.34.27.jpg (159.94 KiB) Peržiūrėta 1606 kartus(ų)

Tad kol kas istorija su nuotykiais, bet tęsiasi. Labai tikiuosi, kad po metų ar kelių vėl sulauksiu va tokio vaizdo.

[Urze]

Labai įdomu. Tikiuosi jie peržiemos gerai ir pavasarį turėsi visą lelijų plantaciją. O tu vis atnaujink temą labai įdomu, kaip viskas eisis.

Tikrai, kad labai įdomu sekti visą auginimo istoriją. Lauksim daugiau pasakojimų ir foto!

Tęsiu istoriją toliau. Ketinau tropinius lelijukus perkelti į didesnę talpą po Kalėdų, tačiau jos nusprendė kitaip. Po šuniškomis letenėlėmis atlikto "masažo" mažosios lelijos įsibėgėjo augti, ir gruodžio 17 d. lovelis jau buvo beveik visiškai užpildytas, sparčiau augančios užgožė lėtesnes. Matosi senesni yrantys lapai, kas visiškai normalu, nes lapai turi savo gyvavimo trukmę. Tokių povandeninių lapų gyvavimas trumpesnis nei paviršinių.

PicsArt_01-13-09.24.01.jpg (115.03 KiB) Peržiūrėta 1606 kartus(ų)

Permečiau jas į 70 litrų statybinę vonelę. Vandens temperatūra joje laikosi apie 22-26 laipsnius. Perkėliau ir apšvietimą (tą ramesnį), ir žuvytes tręšėjas. Taip atrodė iškėlus didžiausią leliją. Kilo klausimas, kaip ji tilpo ankstesniame inde.

PicsArt_01-13-09.23.15.jpg (146.09 KiB) Peržiūrėta 1606 kartus(ų)

Na ir kaip skėlė jos augti! Kairėje gruodžio 17 d. iškart po perkėlimo, dešinėje - sausio 13 d., taigi be kelių dienų mėnuo augimo. Kiba greit reiks voną joms užleisti.

PicsArt_01-13-09.26.11.jpg (207.56 KiB) Peržiūrėta 1606 kartus(ų)

Vonelė uždengta stiklu su 1 cm tarpu orui vaikščioti. Tai dabar iš vandens iškylančių beaugančių lapų viršūnės išlieka gražios, ne kaip anksčiau rodytos, tad gal tikrai aplinkos drėgmė tam įtakos turi, neišdžiūsta jos. O dar paaugęs lapas pasidaro per sunkus ir jis pats grįžta vandenin (nors dažniausiai aš jį jau būnu pakišus po kitu lapu, kad formuotųsi jau vandenyje).

[MrGreen]

Urze kaip sekasi su šiuo augalu šiemet žiemos metu?

[Urze]

Tai tęsiu istoriją nuo ten, kur baigiau praeitais metais.
Taigi perkeltos į didesnę talpą tropinės lelijukės Nymphaea 'Panama Pacific' žėlė kaip pašėlusios ir labai greitai didesniosios visiškai nukonkuravo mažesnes. Todėl mažes perkėliau į kitą talpą, kur jos ir praleido beveik visus metus būdamos namuose, po dirbtiniu apšvietimu ir nepersodintos, bet biški gavusios lelijoms skirtų trąšų.

O 70 litrų talpos gyventojos pavasariop taip pat gavo trąšų, o vasarop gerokai sušilus orams buvo perkeltos į lauką. Didžiausioji gavo savo asmeninį kubiliuką (45 l). Pastatytos buvo pietinėje pusėje, namo užuovėjoje, kur šilčiausia ir daugiausiai tiesioginės saulės šviesos. Pradžioje lėtai augo, kol išsiaugino naujus lapus, nes "naminiai" lapai beveik visi palaipsniui sunyko. Tada nusprendžiau persodinti į didesnius vazonėlius ir tada padariau pirmąją tų metų lelijų auginime klaidą. Matyt, kelias lelijas pasodinau kiek per giliai (kokiu puse centimetro ), nes jos labai ilgai arba stovėjo vietoje, arba čiut augo, kol galiausiai liepos pradžioje buvo ne paaugusios, o kaip tik susitraukusios į kelių cm dydžio augaliukus. Įžiūrit lapukus? Vazonėliai 7 cm skersmens. Nepadėjo net ir augimo taško atkapstymas, taip ir liko tokios užsikonservavusios.

PicsArt_01-17-08.45.09.jpg (156.94 KiB) Peržiūrėta 1553 kartus(ų)

Gi kita, kuri buvo persodinta į tą patį molingą dirvožemį tuo pat kartu, augo kuo gražiausiai ir geriausiai ir liepos pradžioje pradžiugino pirmuoju žiedu. Taigi iš visiškų viviparinių gemaliukų iki žydėjimo dydžio per čiut mažiau nei dvejus metus. Bet gal kad augalas dar jaunas, o gal ir kad naktim vėsiau būdavo nei balkone, žydėjimas buvo menkesnis nei ankstesnio (motininio) augalo, auginto įstiklintam pietiniam balkone. Bet vis tiek smagu.

PicsArt_01-17-07.24.25.jpg (312.68 KiB) Peržiūrėta 1553 kartus(ų)

Liepos pabaigoje ir dviem žiedais vienu metu pažydėjo (dažniausiai šita lelija bent pas mane žydi vienu). Lapų grožio - salotiškų ir vešlių - šiais metais nebuvo. Gal kad lauke, o gal kad saulėkaitoj, jie buvo mažesni ir ne tokie žali kaip balkoniniai (pirmose šios temos žinutėse matosi), turintys kažkiek raudonumo ar gelsvumo.

PicsArt_01-17-07.25.53.jpg (135.13 KiB) Peržiūrėta 1553 kartus(ų)

PicsArt_01-17-07.25.13.jpg (144.48 KiB) Peržiūrėta 1553 kartus(ų)

Kadangi su ankstesniu migdymu žiemai nepasisekė, šįkart buvau nusprendusi laikyti iki šalnų, kol pačios numes lapus. Spalį išnešiau laukan net ir tas, laikytas namuose, kad gautų vėsumos. Bet kol šalnų nebuvo, tol lapai nenyko, nors ir buvo dienomis vėsiau nei +10 laipsnių. Dar prieš šalnas susiruošiau išmesti tas, kurios buvo užsikonservavusios dėl per gilaus pasodinimo. Bet iškrapščius jas iš molio paaiškėjo, kad sugebėjo suformuoti dailias rizomas. Taigi jas įdėjau į čiut drėgną smėlį ir - į šaldytuvą. Taip atrodo ramybės būsenon perėjusios tropinės lelijos rizoma. Spėju, kad tos dryžuotos ir panašios į dėles dalys - susitraukiančios šaknys, kurios įtraukia rizomą gilyn į substratą ir taip ją apsaugo nuo nepalankių aplinkos sąlygų.

PicsArt_01-17-07.20.12.jpg (201.62 KiB) Peržiūrėta 1553 kartus(ų)

Antroji lelijų partija nukeliavo šaldytuvan po šalnų, kai mažajam lovelyje vienai dienai buvo užsidėjęs ledukas. Jas perkėliau šaldytuvan su visais vazonėliais, įpakavusi į užspaudžiamus maišelius, kad neišdžiūtų per žiemą.

PicsArt_01-17-07.19.25.jpg (309.17 KiB) Peržiūrėta 1553 kartus(ų)

Didžioji, žydėjusi, net spalio pabaigoje vis dar neketino miegoti - nors ir nebeaugo, bet ir senųjų lapų ir net pumpurų nemetė. Nupyliau dalį vandens, tai iš vandens kyšančios dalys greit nunyko, bet kas po vandeniu, tas - nė krust.

PicsArt_01-17-07.21.27.jpg (319.25 KiB) Peržiūrėta 1553 kartus(ų)

PicsArt_01-17-07.20.51.jpg (224.17 KiB) Peržiūrėta 1553 kartus(ų)

Kol galiausiai lapkričio vidury per naktį temperatūra staigiai krito ligi -5 ir ledo gavo ir dičkė. Iškrapščius iš po ledo perkėliau ir ją šaldytuvan.

PicsArt_01-17-07.18.32.jpg (324.27 KiB) Peržiūrėta 1553 kartus(ų)

Vat ir klausimas dabar, ar tas pašalimas nepridarė žalos (čia antroji klaida). Noras buvo, kad tik nuo lengvų šalnų pereitų miegoti, bet kad joms tos lengvos šalnos dzin buvo. Na, bet džiaugiausi, kad bent kelias lelijas perkėliau į šaldytuvą prieš visas tas neigiamas temperatūras, tai viltis turėti ir kitais metais tropinę leliją išliko. Iki kol netyčia šaldytuvas virto šaldikliu su -5 laipsnių šalčiu. Dabar šaldytuve jau +5... Tai dabar laukiu pavasario, tada trauksiu jas iš šaldytuvo ir žiūrėsiu, ar nors viena pabus.

[MrGreen]

Labai įdomu, laukiam visi pavasario