Musėkautas wrote: ↑Wed Jul 18, 2012 8:30 pmŠiemet kaip ir kasmet aplankiau savo Epipactis helleborine "darželius"
Augalu daugiau nei pernai, bet mažiau nei užpernai. Skirtingai nuo praeitų metų, žolė nušienauta pakelėje nebuvo.
Ir labai daug amarų ant žiedynkočių.
Musėkautas wrote: ↑Wed Jul 18, 2012 10:34 pmPakelėj. Kelias kryptim "rytai-vakarai". Epipactis lokalizuojasi toje pakelėje, kurios ekspozicija į pietus. Visiškai pakelėj, smėliukas-žvyriukas, gležna žolė, samanėlės, meškapėdės. Buvo ir priešingoj kelio pusėj, ant sankryžos, kur miškas nuo pietų neužstoja (nors vasarą man atrodo jokio skirtumo - kai saulė aukštai pakyla, "kepa" abi kelio pusės). Bet ten šalia laukas ir kažkurį rudenį ties šių orchidėjų sąžalynais buvo sukrauta didžiulė mėšlo krūva. Mėšliukas tokis šviežias, be pakratų, nuo lietaus visa "sunka" taip ir tekėjo orchidėjų pusėn. Dabar ten toks veislinis sultingas varputis auga, kitokios žolės neaptiksi. O pietinės ekspozicijos pusėj pernai buvo pakelė nušienauta. Tai išliko tik tie, kurie arčiau miško buvo įsitaisę. Šiemet dar matosi žoliapjovė nepraėjus, bet ir žolė ne kokia. Gal kai palis, žolė suaugs, nušienaus ir šiemet. Žinoma, kad ten dar ne kartą važiuosiu. Bet į kompaniją nieko neimsiu. Laikausi tradicijų grybingų viečikių neišdavinėt
Ramsis wrote: ↑Thu Jul 19, 2012 10:02 amNea, į grybingas viečikes nepretenduoju, tik jeigu nesudarys sunkumų, gal gali pasiimti ir sekantį kartą foto aparatą ir pafotografuoti tą dirvožemį bei kokie medžiai auga šalia. Sklando nuomonė kad šis epipactis auga prie beržų. Įdomu ar pasitvirtins šį tiesa ir tavuoju atveju.
Musėkautas wrote: ↑Thu Jul 19, 2012 11:06 pmEit į mišką be fotoaparato, tai tas pats, kas į pirtį be vantos
Žinoma, spragtelsiu.
O kokių beržų dairytis ir kokiu atstumu? Taip nesu įsitikinęs visiškai, bet kad nėr ten jokių beržų (ir nei raudonikių, nei lepšiukų su žiburiu nerasi). Pušys, kadagiai, eglių "salos".
andriuxplind2 wrote: ↑Fri Jul 20, 2012 6:35 amPas mane kaime šis skiautalūpis auga kartu su pelkiniu skiautalūpiu, o tose vietose aplink vien karklai ir juodalksniai :think: :scratchheadyellow: Beržais nei nekvepia
Musėkautas wrote: ↑Sat Jul 21, 2012 10:14 amDar vienas pasivaikščiojimas po laukinių orchidėjų gėlynus.
Eglynas, pro kurį teka upelis. Na, paparčiai ten, kitos samanos, šiek tiek žolynų, upelio užutekiuose kiminai. Ir... aukštoji gegūnė (jei neklystu) Visa tai - pačiuose Juodšiliuose, taigi ir "kultūrinės" veiklos pėdsakai į peizažą nori nenori įsipaišo. Čia pat šalia upelio ir orchidėjų augimviečių - laužavietės, šiukšliavietės. O va kur pradingsta nusenę katinai ir šunes. Kiek nejaukoka tarp tų apgraužtų gyvūnų skeletų slankioti, bet ilgainiui akis apsipranta
Na, turbūt peizažą aprašiau visapusiškai
Bet šiaip upelio slėnio vaizdelis neblogas (tik rytas fotografavimui buvo kiek per daug drėgnas ir miglotas)
Musėkautas wrote: ↑Thu Aug 02, 2012 11:37 amTaigi, Epipactis helleborine augimo aplinka iš arčiau:
Pakelės miškas
Žemė po kojomis
Mestė wrote: ↑Thu Jan 31, 2013 4:31 pmesu skaites jogailos "medalio puses" del retu augalu imimo is gamtos, ir auginima namie, as asmeniskai palaikau ta puse, kad augalu paimimas ir dauginimas namie, yra tiesiausias ir uztikrintas kelias link retu augalu issaugojimo, jug ar kas ims orchidejas is gamtos, jei laisvai gales pirkti, ar gauti mainais?(zinoma atsizvelgiant i tai, kad augalus reikia auginti, o ne marinti)
Mestė wrote: ↑Thu Jan 31, 2013 7:07 pmna gal, bet vistiek jei reti augalai bus dazni kaip darzeliu augalai, tada jiems nebebus gresmes isnykti, as tai uz retu augalu imima(zinoma ne visas pievas israuti, bet 1-2 augalus) na bet aisku nemarinima, o tinkama prieziura, bei platinimaŠilingė wrote:Meste, kaip tik daug žmonių mąsto paprasčiau - kam pirkti, jei galima pasirauti laukuose :poke:
Mestė wrote: ↑Thu Jan 31, 2013 7:14 pmbeto pagalvokime ir apie tai, kad beveik(o gal ir visos) tropines orchidejos yra retos, tai taip iseina, kad mes visi nusikalstam jas augindami be musu auginimo, kaikurios ju rusys jau butu likusios tik prisiminimais, tad pagalvokite apie tai. jei gerai prisimenu, silinge, jus auginate lepanthes-nepeprastai retas orchidejas(gamtoje) bet kaip kambariniai augalai jos populiarios, tad joms isnykimas(bent artimiausiu metu :think: ) negresia
Urze wrote: ↑Thu Jan 31, 2013 7:18 pmDidesnis gegužraibinių išlikimo gamtoje užtikrinimas yra jų buveinių ir pačių augalų jose išsaugojimas. Jei paimsi vieną augalą iš gamtos ir jį dauginsi, genetinis fondas bus labai skurdus, dėl ilgalaikės savidulkos prastėja augalų gyvybingumas, todėl po kiek laiko tokie dirbtinėmis sąlygomis padauginti augalai užsilenks. Todėl greit prisireiktų daugiau augalų iš gamtos, o kas pasakys, kada jau gana? Gamtoje augalams yra didesnė kryžminio apdulkinimo, kuris užtikrina išlikimą ir gyvybingumą bei sveikatą, galimybė, o paimdami iš gamtos augalą kaip tik sumažiname visos populiacijos šansus išlikti. Todėl aš esu prieš gegužraibinių augalų ėmimą iš gamtos - tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Dėl to pradėjau atsakingiau rinktis tiekėjus, iš kurių perku augalus, nes, pasirodo, ne vienas prekiauja iš gamtos išvogtais, o ne laboratorijose užaugintais augalais. Kaip Šilingė rašė, kam pirkti, jei gali pats išsikasti. O dar jei paskui parduosi, tai visai pelnas. Taip ir išnyksta orchidėjos gamtoje, lieka tik kolekcijose, kur ne tik auginamos, bet dažnokai ir numarinamos būna. Nukapot nagus tokiems "orchidėjų išsaugotojams veisiant dirbtinai". :axechase:
Ramsis wrote: ↑Thu Jan 31, 2013 8:04 pmIr kita pusė, dabar visi pradėkim stengtis taip išsaugoti augalus, na gerai apie tropinius čia nekalbėkim, paimkim savus lietuviškus. Nuvažiuojam visi į Čepkelių rastą, na kiek čia mūsų, apie 400 forume yra, išsikaskim kiekviens po gegūnę (kaip suprantu tai laaaaaaabai didelė viena populiacija), parsivežkim namo ir susisodinkim kiekvienas į savo gėlynus. Ir kuo viskas baigsis ogi tuo kad kokia 90 proc. šių augalų žus, nes netiks jiems sąlygos, dirvožemis, drėgmė, ir t.t. likusius 10 proc turėsim paauginti kokius 5-15 metų ( o kartais, kai kuriems augalams, tai siekia ir šimtmečius) kad juos galėtume dalinti ir taip padauginti.
štai ir rezultatas: tie 400 augalų galėjo sau augti, daugintis ir plisti. O mes visą šitą "saugojimą" atstatytume tik po gero gabalo metų, jau nekalbant apie tai kiek jie pasidaugintų per tą laiką likę gamtoje.
Na gerai, suprantu aš tą norą turėti orchidėjų ir savo gėlyne. Tačiau įsigyti privalome tik legaliai išaugintus augalus, nepirkti iš neaiškių asmenų, įtartinų firmų. O visu šiuo dauginimu turi rūpintis specialistai, jie žino kaip tą daryti, kaip auginti, kaip prijaukinti augalus mūsų gėlynams.
Juk nepaslaptis kad daugelis augalų būtent taip ir buvo išsaugoti.
O jeigu labai norite prisidėti prie apsaugos, tai galite tai padaryti labai paprastais: aptikus augalų auginvietę, neleisti jai uželti krūmais, medžiais, aukšta žole, pakanka tik vieną kartą metuose nušienauti pievą reikiamu metu, ir tos lietuviškos grožybės atsidėkodamos žydės ir dauginsis dar daugelį metų.
Mestė wrote: ↑Thu Jan 31, 2013 9:08 pmna tai taip, butent todel ir sakiau kad reikia augalus auginti, o ne marinti, tad reikia apsisviesti pries perkant ar kitaip isigijant laukines orchidejas, bet gi dauguma zino, kaip skursta lietuvos pelkes ir kitos naturalios buveines del tarsos ir kt. bet jei vienas protingas augintojas paimtu tas kelias laukines, ir kazkaip pripratintu jas gelynams, tada seklas augintu laboratorijoj, ir pardavinetu auginius, tada ir gamtoje jos ramiai augtu, ir gelynuose, as pats turiu klumpaite, kuri isvaizda labai primena musiskes placialapes, bet tai hibridas
O-manė;) wrote: ↑Thu Jan 31, 2013 10:41 pmŠiaip pilnai pritariu Urze'i. Ir brakonieriams :viking: O kai anksčiau, orchidėjų medžiojimo įkarštyje, išveždami iki paskutinio augalėlio, europiečiai prisidėjo prie kai kurių orchidėjų išnykimo, tai išvis siaubas.
Bet ką daryti, kai dėl tokių žmoniškų veiksnių kaip urbanizacija, žemės ūkio veika ir kt., naikinamos natūralios augimvietės. Ne kartą teko girdėti apie esančias prie išnykimo ribos ar gal jau išnykusias orchidėjas - Madagaskare, Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Ir kai vietiniai entuziastai prieš pat pradedant įvairioms statybom rengia ekspedicijas ir skuba nurinkti retas orchidėjas, kad po to įkurdintų jas saugiose vietose - draustiniuose, nac. parkuose, savo pačių privačiuose valdose.
Tai tada, aš už tokius darbus. Ir dar, pvz., už tokius augintojuscituota iš čia http://www.orchidspecies.com/colombia06.htm... visit a Masdevallia coccinea reserve run by my friend Luis Eduardo [Those are his babies all around him Masdevallia Coccinea], Arturo and Padre Pedro Ortiz. It is located near Guasca, a town in eastern Cundinamarca about 1 1/2 hours from Bogata'. He has many acres of high elevation cloud forest and luckily today the clouds were over our heads so we could see. Normally the woods here appear like this when the clouds are low. Luis Eduardo asked us to walk a path from his cottage to see his naturalized plants. Masdevallia coccinea is a small to medium sized terrestrial plant with a giant red to yellow flower that is held 12 to 16" above the plant. A grouping of a few is impressive. Imagine looking in all directions and seeing 1000's, that is Luis Eduardo's creation, every diection you can look, in and among the trees, up and down the slopes are flowers, red, yellow, orange and the rarest, white. All the Masdevallia coccinea that he has on his property have been planted by him or his helper. He bought a large collection several years ago with the thought of selling them but within a month of buying them they all bloomed en masse and he thought he should plant them instead of keeping them in pots and start an orchid preserve [Left to right, Luis Eduardo, Myself and Father Pedro Ortiz] .
Bet ...
[Oh.gif] :OMG::Hmmmm: kaip sakoma ... gerais ketinimais kelias į pragarą grįstasRamsis wrote: ... dabar visi pradėkim stengtis taip išsaugoti augalus ... Nuvažiuojam visi į Čepkelių rastą, na kiek čia mūsų, apie 400 forume yra, išsikaskim kiekviens po gegūnę ... parsivežkim namo ir susisodinkim kiekvienas į savo gėlynus ...
p.s. nebent mūsų gelynai būtų pačiame Čepkelių raiste , bet ir tai klausimas, kiek išgyventų [galvoju.gif]
Urze wrote: ↑Fri Feb 01, 2013 7:45 amNatūralios Lietuvos gegužraibinių buveinės pirmiausiai skursta ir nyksta dėl elementaraus užžėlimo krūmais ir mišku. Anksčiau, prieš 50-100 metų, visas pamiškes, paupius ir net pelkynus "išgrandydavo" šieno ieškodami, tad pievos neužželdavo krūmais ir gegužraibiniai džiugiai jose augo. Po Nepriklausomybės paskelbimo smarkiai krito laikomų galvijų skaičius, dėl ko mažiau ir žolės/šieno reikia, dėl ko ir mažiau šienaujama, rezultatas - nyksta pievos ir jų augalai.Mestė wrote:bet gi dauguma zino, kaip skursta Lietuvos pelkes ir kitos naturalios buveines del tarsos
Antroje vietoje - hidrologinio rėžimo pakeitimas (melioravimas vis dar daro neigiamą įtaką šiems augalams). Palyginus su šiomis dvejomis problemomis, tarša daro daug menkesnį poveikį.
Geriau nusipirkti ožką ir ją ganyti kokioj drėgnoj pamiškėj ar palei upę arba kas 1-2 metus, kaip Ramsis rašė, nušienauti nebeganomas pievas - va taip tikrai padėsi išlikti Lietuvos gegužraibiniams augalams. Bet tik ne imdamas juos iš gamtos ir bandydamas dirbtinai dauginti. :snooty: Kad toks dauginimas būtų sėkmingas, reikia daug mokslinių žinių ir įrangos. Be to, dirbtinai išauginti ir puikiai augantys augalai, perkelti į gamtą, gali staigiai nunykti, nes jie nėra prisitaikę prie natūralių sąlygų. Tokių bandymų jau ne vienas yra, gali daugiau pasiskaityti. Tad toks dauginimas būtų daugiau žmogaus įgeidžių patenkinimas nei reali pagalba gamtai.
Musėkautas wrote: ↑Fri Feb 01, 2013 1:15 pmNu kas per diskusijos karštumas Tai prie to čia mano visiškai retorinė replika: vat man tai tikrai įdomu pasidarė, kiek iš mūsų čia tų 400, esančių forume, turim ne tai kad po ožką, bent jau ėdrią jūrų kiaulytę ar triušių porelę, kuri drėgnas pamiškes nukramsnoja, ar (kas paprasčiau) esam apšienavę bent kartą per gyvenimą bent vieną krūmais beapželiančia šlapią pievą? [Baksnoju] Nors visi žino, ką reikia daryti, bet padaryti tai turi "kažkas" (kokie ES struktūriniai fondai ar kitos mistinės "struktūros").
Šiaip vienas "į šalį" pavyzdys (gal ir buvau jį jau kažkur minėjęs, nepamenu), kaip išliko tam tikrų augalų genofondas vien todėl, kad juos ėmė auginti žmogus - citrusiniai augalai. Daugumos rūšių natūraliai beaugančių nė su žiburiu Žemėje nerasim.
O kaip pasiteisins ta rūšių genofondo išsaugojimo praktika, kai imam kokį augalą, meristeminiu būdu pridauginam ir išsidalinam visi po fliancą per visą Žemės rutulį, pamatysim vėl gi po kokio šimto metų (per tą laiką juk dar reik spėt natūralias augimvietes sunaikint [Geda2] ). Bet žinoma, paimt ir išsaugot mėgintuvėliuose ar vazonėliuose ant palangių gali būti gerokai paprasčiau, nei iš tų išsaugotų po to vėl "kažkada, kai vėjas pasikeis" atstatinėt natūralias populiacijas
Šiaip tai visada būtent tą turėjau omeny, kad paimt iš gamtos augalus ar jų dalis turi profesionalai ir tik tais pažangiais "greitaeigiais" metodais pridauginę laboratorijoj augalų, pradėt jais prekiaut ar dalint (pvz., po botanikos sodus) - o ne stvarstyt ir kapstyt kiekvienas kas tik susimąstęs tai kokį skiautalūpį, tai šilagėlę, na, kas po akim ryškaus neįprasto pasimaišo (nors visada gali pasitaikyt gyvenimiškų išimčių [svilpauju] ).
Urze wrote: ↑Fri Feb 01, 2013 1:52 pmAš esu. Ir ne kartą, ir dar kartosiu. Fantastiškas jausmas, kai kitais metais po talkos pelkutėje, kurioje jau kelis metus tik po vieną kitą gegužraibinį teišlįsdavo, pamatai, kad ištisas jų miškas išdygęs! :w00t: O ožkų/avių būrys, besiganantis po mišką ir pamiškes ir paupius yra viena iš svajonių. [taip.gif]Jogaila wrote:vat man tai tikrai įdomu pasidarė, kiek iš mūsų čia tų 400, esančių forume, <...> esam apšienavę bent kartą per gyvenimą bent vieną krūmais beapželiančią šlapią pievą? [Baksnoju]
andriuxplind2 wrote: ↑Sat Feb 02, 2013 9:57 amSaugojau ir aš gan didelę blandžių populiaciją pas save kaime, kol neatvažiavo miško savininkai ir miško neišpjovė, nesuarė ir nepasodino eglučių jaunuolyną... :yuck:
Musėkautas wrote: ↑Sat Feb 02, 2013 10:07 amVat tai ir turėjau omeny ankstesnėje žinutėje - mes ne tik turim spėt sukišt kai kurių rūšių genofondą į mėgintuvėlius, bet ir sunaikint natūralias augimvietes. Juk kitaip šitas išsaugojimas neturi jokios prasmės. Kaip tai nežmoniškai žmogiška
Olivija wrote: ↑Mon Apr 15, 2013 2:05 pmaugalai buvo dauginti iš sėklų. Dalis dar yra flaskuose (), kita dalis išsodinta. Bet kaip žinom, po išsodinimo jos kurį tai laiką (1-4metus) gali gyventi savo požeminį gyvenimą... Gal labiau link vasaros bus daugiau aiškumo, kaip peržiemojo daigai savo pirmą žiemą žemėje.skiautalupis wrote:Sveiki,
Jau praėjo bemaž pora metų nuo straipsnelio "Lietuvos orchidėjinikų draugija – mums rūpi ir lietuviški gegužraibiniai augalai" pasirodymo. Gal galima būtų sužinoti, kaip sekasi auginti Lietuvoje padaugintas plačialapes klumpaites (Cypripedium calceolus). Ar augalai buvo dauginami vegetatyviniu būdu, ar iš sėklų ? Gal yra bandymų sudaiginti ir kitų genčių atstovų ?
Dėkui
skiautalupis wrote: ↑Mon Oct 21, 2013 8:57 pmŽinau keletą apleistų ir gan sparčiai nykstančių pievų, kuriose auga viena ar kita gegužraibių (Orchis) rūšis, tad pastaruoju metu karts nuo karto iškyla klausimas ką su šiomis žiniomis daryti. Galvoje sukasi trys variantai:
1. Nedaryti nieko. Būtų pats pigiausias, lengviausias ir sveikatai palankiausias.
2. Pranešti tam tikroms institucijoms ir tikėtis, kad jos imsis šių augalų apsaugos. Būdas sveikatai nekenkia, jei žemės savininkas nesužinos, kas per niekšelis įkišo savo trigrašį ne į savo reikalus. Padėka iš institucijų negarantuota, o ir garantijų, jog augalai bus išsaugoti, nėra.
3. Nepranešti niekam ir gelbėjimo darbus atlikti savo nuožiūra. Gali būti labai brangus užsiėmimas finansine (jei kas pričiuptų), o tuo pačiu ir sveikatos prasme. Teigiamas rezultatas nėra garantuotas, bet esant tam tikroms žinioms ir darbą atliekant su meile, augalų prigijimas ir augimas naujoje vietoje būtų visiškai patenkinamas. Padėkos laukti neverta. Netgi atvirkščiai, verčiau niekam apie savo 'žygdarbį' neprasitarti.
Laimė, iki pavasario dar toli, laiko pagalvoti yra
Ramsis wrote: ↑Mon Oct 21, 2013 9:56 pmVisų pirmiausiai augalų apsaugai šiuo metu Lietuvos valstybė neskiria beveik jokių lėšų, neaišku ar čia blogai ar gerai. Be to, su ta apssauga pas mus, irgi, neapsprętai perdedama, kas gali nutikti įsikišus gamtos apsaugai, na pasvarsčius gerų geriausiu atveju, tą teritoriją gali paskelbti saugoma, net nekalbu apie tokius terminus kaip rezervatas, draustinis, nac. parkas ir t.t. O čia jau prasideda: teritorija saugoma - vadinasi joje daryti negalima nieko, kuo visa tai baigiasi? Ji toliau sėkmingai apauga mišku, krūmais, tankia žole. Jau negana to, kad čia jau ir yra pirminis gegužraibinių augalų nykimas, toliau tyrinėjant tokių teritorijų keitimąsi galima atkreipti dėmesį į tai, kad suvešejus augalijai, keičiasi dirvožemio sudėtis, nuo pūvančių augalų liekanų storėja dirvožemio sluoksnis, keičiasi jo pH, atsiranda daugiau maistingų medžiagų kurios grandinine reakcija iššaukia dar gausesnį augalijos suvešėjimą. Žodžiu gegužraibiniai kaip ir pasmergti. Bet...nurašyti jų tikrai neverta. Mumriko aprašyta situacija apie išmaurotą pievą šalia jos namų, gali būti visai ne tokia baisi, kiek man žinoma, po tokių drastiškų veiksmų, po kelių metų, jeigu ten neprasidės statybos, toje pievoje gali būti orchidėjų rojus neduos man meluoti kolegos, mums yra žinomas vienas atvejis kai draustinio darbuotojai neapsikentę su apaugančiais vieno raisto krūmynais, tiesiog slaptai juos padegė, po kelių metų toje vietoje įvyko sprogimas, jau nekalbant, kad spanguolės pasak jų ten užaugo "trimis aukštais" tačiau į sau gimtas vietas sugrįžo orchidėjos, šilagėlės ir kiti jau seniai nurašyti augalai.
Žodžiu, uždaras ratas, iš kitos pusės ką tokiu atveju daryti? Gelbėjant augalus persodinimu prarandam tos teritorijos augalų genofondą, kaip tik, visai neseniai, rinkau panašią informaciją straipsniui, ir pasidariau šiokias tokias išvadas. Žinoma jos yra tik mano, todėl gal būt mane pataisys didesnę kompetenciją šiuo klausimu turintys forumiečiai:
Žodžiu cituoju save iš būsimo straipsnio: ( tikrai nesusireikšminu, tiesiog su copy/paste vyksta viskas daug greičiau )
"Norint prisidėti prie šių augalų išsaugojimo tiesiog aptikus gegužraibinius gamtoje galima tą vietą pagloboti. Tereiks tik šiek tiek fizinės jėgos, pievą, lanką rugpjūčio viduryje galima iššienauti, iškirsti šešėlį darančius krūmus. Gaudami daugiau erdvės bei šviesos gegužraibiniai tokiose vietovėse tiesiog suvešės, žinoma tai neatsitiks per metus, tačiau prižiūrint tokias vietas metai iš metų - gamta atsinaujina."
ir sekanti citata:
"Žinoma yra ir tokių situacijų kai tenka lietuviškoms orchidėjoms savo auginvietes užleisti keliams, gyvenamųjų namų kvartalams, dirbamos žemės plotams. Ką daryti tokiu atveju?
Kaip padėti išgyventi čia beaugantiems augalams? Juk tikrai ne kiekvienas naujo sklypo savininkas dėl kažkokios "orchidėjos" pasidarys automobilio įvažiavimą kitur. Ką gi, tokioje situacijoje reiktų šiek tiek patyrinėti aplinkybes, galbūt galima iškasti augalus ir pernešti juos į toje vietovėje nenumatytus naudoti plotus. Iškasant augalą su dideliu dirvožemio kiekiu ir neardant šaknų gumulo, jam pakenksite minimaliai, o sodindami netoli buvusios auginvietės paliksite šansą augalui išgyventi, nes išliks didelė tikimybė, kad dirvožemis, jo rūgštingumas, bei visos likusios savybės bus daugiau mažiau panašios į buvusias."
Tad ką daugiau Jums patarti, Daryti/Nedaryti juk pats visas išvadas jau pasidarėt, pasekmes kiek matau irgi suprantat. Dėl gamtos apsaugos instancijų reikalai irgi aiškūs. O ir kiek man žinoma su šiais augalais jau irgi bendraujate. Žinoma, nežinau visos situacijoss, kiek tas žemės savininkas neleistų prašienauti tą pievą, galbūt čia kaip tik naujas užsiėmimas forumiečiams, galbūt kai kas visai norėtų padalyvauti kokioje nors šienavimo talkoje...
skiautalupis wrote: ↑Tue Oct 22, 2013 12:27 amTie klausimai pamąstymai buvo labiau retoriniai, diskusijai užvesti. Iš tiesų nemanau, kad bet kuriam iš mūsų vertėtų kasti gamtoje kokią patikusią orchidėją, net jei ir pasirodytų, kad jai ten gresia išnykimo pavojus. Gal tik su dažnesnėmis ir lengviau persodinamomis (tokiomis kaip Epipactis palustris, Dactylorhiza baltica ar D. incarnata) galima būtų paeksperimentuoti, tuo labiau, kad šios ir darže puikiai jaučiasi ir net sugeba pasidauginti vegetatyviniu būdu. Pats labiau linkstu prie to, kad auginimas iš sėklų yra vienintelis teisingas kelias mūsų laukinukėms dauginti, ir net tokiam atgrubnagiui kaip aš, panašu, yra įkandama Šią vasarą buvau pasinėręs į kitus darbus, bet vienas pelkinis skiautalūpis iš pavasarinių eksperimentų naudojant gerokai nešviežias sėklas, stiklainyje sudygo
Nušienauti svetimą pievą ar jos gabalėlį turbūt būtų sprendimas, tačiau panašu, kad laikinas, nes niekada nežinai, kada savininkas sugalvos iš tos pievos padaryti ką nors visiškai nepievišką. Geriausia, jei tas savininkas būtų toks pats entuziastas kaip ir visi čia susirinkusieji, bet tokiu atveju gal būtų lengiau entuziastui rasti kur nebrangią pievą ir užsiveisti joje gegūnių pačiam, nei atrasti žaliai mąstantį savininką jau su orchidėjomis pievoje.
Panašu, jog palaikyti pievos stovį, kuris tiktų orchidejoms nėra taip paprasta, nes šienavimas kažkuriuo vienu nustatytu laiku nelabai tinka. Jei šienauti tuomet, kai jos jau barsto ar išbarstė sėklas, sėklas taip pat bus išbarstę builiai, šunažolės, lubinai ir turbūt dar nevienas aukštaūgis. Jei šienauti prieš aniems išberiant sėklas, nukentės ir orchidejos. Dilgėlių, lendrūnų plitimo su vienkartiniu šienavimu nesustabdytume. Krūmų iškirtimas be sekančio atžalų šalinimo, panašu, pinigai į balą. Prieš kokį dešimt metų esu stebėjęs pievą, kurią eilę metų pavasarį kažkas pastoviai nudegindavo. Puikiausiai jautėsi Orchis militaris. Bet pievą deginti šiais laikais gali tik visiškas pamišėlis, nes tai yra labai labai blogai.
Kol kas savoje pievoje bandau sukurti kažką tokio žemažolio, kažkiek panašaus į natūralią pievą ir jau po to vienaip ar kitaip įkurdinti kokią vieną kitą orchidėją. Laimė, dažnesnės jau ir pačios tą pievą atradusios ir ne pirmi metai sėklas barsto, tad už metų kitų gal ir pas mane gausis koks geras 'sprogimas'
skiautalupis wrote: ↑Tue Oct 22, 2013 1:39 pmSunku ką nors komentuoti, pačiam to nemačius, bet drįstu spėti, kad ta pieva yra dar nedegradavusi žemažolė, kurioje builiai, dilgėlės, garšvos, dilgėlės ar net šunažolės ir motiejukai užima tik nedidelę dalį. Neleidžiant apaugti medžiais ir krūmais tokia pieva dar ilgai išsilaikytų ir be ganiavos. Bet tai tik mano subjektyvi nuomonė.
O ar karvės ėda orchidėjas, tai net nežinau Gal kas šiuo klausimu daugiau žinote ? Kad šernai mėgsta gumbus patikrinti, tai teko stebėti, bet po tokių patikrinimų neretai augalų tik padaugėja
Ramsis wrote: ↑Tue Oct 22, 2013 8:09 pmva čia ir buvo esminis teiginys, negana to, kad galvijai suėda didesnę dalį žalios masės, neleisdami jai užgožti jautresnių augalų ( patikėkit, karvės nuėda ir orchidėjas ) jie savo kanopomis dar ir praardo žemėss paviršių, kas padeda įsitvirtinti ir orchidėjų sėkloms. Todėl seniau kai gyvuliai buvo ganomi lankose, šaltiniuotose pievose ( jų arti neišeidavo ) raistuose, miškuose orchidėjų tikrai nereikėdavo įrašinėti į jokias Raudonasias knygas. Nuėsdami orchidėjas jie padarydavo daug mažiau žalos nei apleitos vietovės.Karta buvau zuvinto rezervate ekskursijoj, ten jie pievoj karves augina,
Dabar dėl šienavimo prieš žydėjimą ar po jo, neturite užmiršti kad orchidėjų sėklos pirmiausiai sudygsta po žeme, ten kol išlenda pirmieji lappeliai jos praleidžia kelis ar keliolika metų, todėl nušienavus pievą prieš žydėjimą ar žydėjimo metu padarote tik mažą žalą prarasdami šių metų derlių, tačiau padedate įsitvirtinti ir sutvirtėti ankstenių metų augalams, kurie gaudami daugiau erdvės pasinaudoja galimybe suvešėti.
Dėl šių dviejų priežasčių kaip ir sakiau Mumriko atveju, gali būti labai palanku orchidėjoms.reikia ir jis daromasDar klausimas, kaip tie orchidėjukai auga mėgintuvėliuose, tai jiems nereikia kažkaip imituoti šalto žiemojimo periodo?ne visais atvejais, yra visokių orchidėjų, todėl turi pats nuspręsti ko nori, nes Lietuvoje turime gegužraibinių kurie tiesiog puikiai auga ir pamario kopose.Žodžiu, kuo prastesnė- tuo geresnė?prastą, nederlingą, šaltiniuotą pievątikra tiesa, nes dauguma gumbų yra saldūs ir gana maistingi, o padaryta žala kartai būna labai didelė. Vienais metais keliaudami po pelkes iš gan padorios populiacijos aptikom tik kelis žydinčius augalus, visai šalia mėtėsi nukasti orchidėjų stiebai, šernai buvo pasidarbavę vos naktį prieš žygį.Kad šernai mėgsta gumbus patikrinti,
skiautalupis wrote: ↑Fri Oct 25, 2013 6:40 pm2009 augusią vieną mažąją gegužraibę (Orchis morio) pradraskė šernai.
Šiandien patikrinau ir radau bent 4 kitąmet žydėsiančias ir 3 jaunas.
skiautalupis wrote: ↑Fri Oct 25, 2013 8:14 pmKai kurioms šviesos pakanka. Orchis morio turbūt neaugtų, bet nemažai daliai kitų tai nebūtų problema. Jei konkrečiau, tai ten ar panašiomis sąlygomis auga Epipactis palustris (nors jam tai drėgmės daugiau reikėtų), Platanthera bifolia ir Dactylorhiza baltica. Listera ovata ir Epipactis helleborine auga dar didesniuose pavėsiuose.Mestė wrote: O kaip dėl tų beržų, matomų fone? Jie saulės vasarą netemdo orchidėjoms?
Mestė wrote: ↑Tue Jan 07, 2014 9:35 pmEsu radęs kitoj vietoj (žemaitijoj), kuri buvo ketinama apsėti kažkokiais rugiais ar pan. (dabar jau apsėta) tai aš iš ten viską, ką radau išsikasiau ir pasiėmiau pas save. Iš vienos jau sunaikintos augimvietės perkelsiu į šią. Aplinkui visur ieškojau orchidėjų, bet neradau. Visur aplink dirbami laukai arba bebrų užtvenkta žemapelkė, kurioj net gervių pora gyvena [taip.gif] dar vienoj vietoj yra šlaitas, kuriame kaimynas savo karves gano ir žolė šienauja, bet ji nėra šaltiniuota, tai ir orchidėjų neradau. Užtat penktadienį aptikau dar vieną sausą, smėlėtą šlaitą, reiks paklaust ar jis dar mums priklauso, ir jei taip tai dar ten orchidėjų pasodinsiu... Vasarą reikės visus laukus apeiti, ar kur neauga orchidėjos.
Urze wrote: ↑Wed Jan 08, 2014 9:26 amAugalai - sėslūs padarai, ypač gegužraibiniai su savo simbiotiniais grybais, todėl perkeliant geriausia rinktis kuo panašesnę vietą pagal dirvos sudėtį, pH, maistingumą, drėgmės kiekį, šlaito ekspoziciją, aplink augančius augalus. Jei iškasei iš žemės, kuri buvo paversta dirbamu lauku, tai ten smėliai tikrai negalėjo būti. O dabar ketini sodinti į smėlėtą pietinį, be pavėsio šlaitą. Jei būtų lažybos, statyčiau už iškepimą. Vienagraižė vanagė, kuri matosi nuotraukoje, yra mažas augalas, bet augantis kilimais ne veltui, kiti augalai šalia neišsilaiko. Tad ji gali būti rimta konkurentė naujokams. Geriau būtum ten pat Žemaitijoj keliolika metrų perkėlęs augalus ir pasodinęs, kur nears. Būtų didesnė prigijimo tikimybė.
skiautalupis wrote: ↑Wed May 21, 2014 8:31 pmŠiandien patikrinau žiemkenčių lauką, kuris atsirado praeitą rudenį suarus seną blandimis ir gegužraibėmis apaugusią pievą. Deja, nei mažųjų gegužraibių, nei baltijinų gegūnių, kurių anksčiau čia būdavo apstu, neradau
O blandžių vis dėl to aptikau. Gal ir ne tiek, kiek būta anksčiau, bet vis vien išgyveno labai nemažai.
skiautalupis wrote: ↑Mon Jun 02, 2014 5:04 pmKažkaip neatkreipiau dėmesio į stiebo storį, o jis labai jau neplonas. Tokiu atveju D. fuchsii atkristų iš visų foto. Liktų tik D. incarnata (be dėmelių) ir D. baltica (su dėmėmis ant lapų).
D. fuchsii stiebas ne ką storesnis už vidurinę lūpos skiautę