Apsilankymas privačioje vabždžiaėdžių kolekcijoje Lenkijoje
Posted: Mon Oct 24, 2022 10:36 pm
Praėjusio spalio savaitgalį su bendraminčiais sušokę į mašiną išlėkėme į neįtikėtiną kelionę link Gdansko. Jau senai tokios aferos neturėjome, kuri palieka tiek emocijų .
Vykome pas profesorių Krzysztof Banaś, apžiūrėti jo privačią vabdžiaėdžių kolekciją. Jautėsi, kad žmogui buvo labai keista, kad iš Lietuvos, nepažįstami žmonės, daugiau kaip 500 km vyko žiūrėti jo kolekcijos. Pats Kristupas to nepasakė, bet labai jautėsi bendraujant . O kolekcija įspūdinga, gausi heliamforų ir ąsotenių. Viena didžiausių, tokio pobūdžio kolekcijų Europoje. Mane nustebino tai, kad labai mažai turi tuklių ir musėkautų .
Kolekcija yra Kristupo asmeninė. Visi augalai įsigyti iš asmeninių lėšų ar mainų būdu. Kolekcija laikoma Gdansko universiteto biologijos fakulteto patalpose, kurios gyvavimą palaiko universiteto administracija.
Pirmiausia apžiūrėjome, antrame aukšte, reprezentatyvioje vietoje eksponuojamą orchidariumo tipo/didelę "spintą" įrengtą sienos dalį su vabzdžiaėdžiais. Įrengta taip, kad kas nuo karto įleidžiamas rūkas, sienomis teka upeliai palaikantys natūralios aplinkos sąlygas.
Iš pradžių, Kristupas leido džiaugtis per stiklą įrengtu grožiu ir augalais, bet turbūt pamatė, kad čia rimti bepročiai susirinko, po kelių minučių atvėrė stiklines duris ir buvo pilnai galima matyti augalus ir jausti sienomis tekančio vandens gaivą.
Apžiūrėjus reprezentatyviąją dalį, profesorius mus palydėjo į savo didžiąją kolekciją. Ją sudaro trys dalys/šiltnamio tipo patalpos. Pirma skirta labiau mažyliams/sėjinukams. Antras - ąsotenių šiltamėgių, trečioji dalis skirta vabzdžiaėdžiams prijaučiantiems vėsesnes sąlygas. Vėliau, dar aprodė nedideles laboratorijos patalpas, kur laikomi keli mažesni vabzdžiaėdžiai, kaip saulašarės, mažas tuklių kampelis.
Laikas tiesiog sprogo. Norėjosi vis dar žiūrėti, bendrauti, kalbėtis ir vėl žiūrėti, fotografuoti, filmuoti...Bet puikiai supratome, kad Kristupas skyrė savo asmeninio šeštadieninio laisvo laiko nepažįstamiems keistuoliams - tai mums. Ir mes tas kelias valandas labai vertiname.
Manau niekas nepaneigs, kad augalų kolekcionieriams tokios kelionės ir pažintys su kitais augintojais palieka neišdildomus įspūdžius.
Iš tikrųjų, rašymu įspūdžių tikrai neperduosiu, bet mažą dalelę galiu parodyti nuotraukomis .
Vykome pas profesorių Krzysztof Banaś, apžiūrėti jo privačią vabdžiaėdžių kolekciją. Jautėsi, kad žmogui buvo labai keista, kad iš Lietuvos, nepažįstami žmonės, daugiau kaip 500 km vyko žiūrėti jo kolekcijos. Pats Kristupas to nepasakė, bet labai jautėsi bendraujant . O kolekcija įspūdinga, gausi heliamforų ir ąsotenių. Viena didžiausių, tokio pobūdžio kolekcijų Europoje. Mane nustebino tai, kad labai mažai turi tuklių ir musėkautų .
Kolekcija yra Kristupo asmeninė. Visi augalai įsigyti iš asmeninių lėšų ar mainų būdu. Kolekcija laikoma Gdansko universiteto biologijos fakulteto patalpose, kurios gyvavimą palaiko universiteto administracija.
Pirmiausia apžiūrėjome, antrame aukšte, reprezentatyvioje vietoje eksponuojamą orchidariumo tipo/didelę "spintą" įrengtą sienos dalį su vabzdžiaėdžiais. Įrengta taip, kad kas nuo karto įleidžiamas rūkas, sienomis teka upeliai palaikantys natūralios aplinkos sąlygas.
Iš pradžių, Kristupas leido džiaugtis per stiklą įrengtu grožiu ir augalais, bet turbūt pamatė, kad čia rimti bepročiai susirinko, po kelių minučių atvėrė stiklines duris ir buvo pilnai galima matyti augalus ir jausti sienomis tekančio vandens gaivą.
Apžiūrėjus reprezentatyviąją dalį, profesorius mus palydėjo į savo didžiąją kolekciją. Ją sudaro trys dalys/šiltnamio tipo patalpos. Pirma skirta labiau mažyliams/sėjinukams. Antras - ąsotenių šiltamėgių, trečioji dalis skirta vabzdžiaėdžiams prijaučiantiems vėsesnes sąlygas. Vėliau, dar aprodė nedideles laboratorijos patalpas, kur laikomi keli mažesni vabzdžiaėdžiai, kaip saulašarės, mažas tuklių kampelis.
Laikas tiesiog sprogo. Norėjosi vis dar žiūrėti, bendrauti, kalbėtis ir vėl žiūrėti, fotografuoti, filmuoti...Bet puikiai supratome, kad Kristupas skyrė savo asmeninio šeštadieninio laisvo laiko nepažįstamiems keistuoliams - tai mums. Ir mes tas kelias valandas labai vertiname.
Manau niekas nepaneigs, kad augalų kolekcionieriams tokios kelionės ir pažintys su kitais augintojais palieka neišdildomus įspūdžius.
Iš tikrųjų, rašymu įspūdžių tikrai neperduosiu, bet mažą dalelę galiu parodyti nuotraukomis .