Lietuvos orchidėjininkų draugija

Bus užsakymų! manau jau greitai, kovo vidurys čia pat, kad tik oras leistų siuntimus

O aš šiandien sužinojau naują dalyką - kad juodgalvės sniegenos užpakalis yra baltas. Malonėjo berniokas pademonstruoti, kai apsilankė "valgykloje". Gražus gi paukštis.

Nu nieko sau svečiai pas jus lankosi.. o aš tik zyles sutinku

Labai gražus paukštukas ir lesiklėlė gan idomiai sugalvota

Niekada nemačiau sniegenos lesykloje, tik klevuose jų pulkeliai sėklas lukštena. Faina valgyklėlė

Urze

Aš papildysiu ))

Kaip gražu

Zozefina, kokie gražūs "obuoliukai" pas Jus šakose sūpuojasi. Ir niekad nemačiau dagilio iš viršaus, tai dabar sužinojau, kad jie sparnuose ir uodegoje turi baltų taškų. Ačiū!

Aš tai šiemet apsileidau... Nu nepakabinau lesyklos, bet puikiai visi paukščiai dar mėgaujasi vynuogėm.
Bet didžiausias mano džiaugsmas, kad kieme apsigyveno pulkelis kurapkų. Nakčiai sulenda į šiltnamį, kur yra grudų, triušių pašaro, dieną kažkur tipena po kiemo teritoriją. Labai baikštūs paukščiai.

Kurapkoms toks gilus sniegas daug bėdos pridaro, neprisikasa jos prie žemės pasimaitinti, tai dabar jas pagloboti kaip tik laikas. Kas gyvena nuosavuose namuose prie laukų, gali pasiskaityti čia, kaip kurapkoms galima padėti.

Čia apie mane jau.

O TEIP, Urze! Manau dauguma artėjant pavasariui taip jaučiamės

Žiū, kokią jau 10 metų skaičiuojančią parodų senieną radau. Nostalgiška kiek pasidarė bežiūrint. Tai buvo pirmoji egzotinių augalų paroda, kurioje apsilankiau, nuo tada ir įklimpau.

Įdomu buvo pažiūrėti, ačiū, kad dalinatės. Aš esu buvusi maždaug 2015 metų parodoje Raudondavaryje, tai buvo mano pirmoji ir paskutinė paroda Lietuvoje. Pamenu, vaikštau, grožiuosi orchidėjomis (dar buvau visai pradedančioji), taip pat bonsai labai sužavėjo ir parodos gale žmogus rankoje laiko kažkokią gyvatę, o aš jų paniškai bijau, tai ir pabėgau iš tos parodos nespėjus nieko įsigyti

Ineta, toj parodoj buvo labai draugiškas ir švelnus pitonas. Gaila, kad pabėgote, nes jį buvo galima paglostyti ir pajusti, kad gyvatės yra ne "slidžios ir bjaurios", o malonios kambario temperatūros. Jausmas kaip plyteles namuose glostant. Buvo, kas pirmąkart bijodami lietė gyvatę ir nustebo, kad jausmas buvo visiškai kitoks, nei buvo susidarę išankstinę nuomonę. Ale kažko jaučiu, kad skaito dabar Ineta ir galvoja, kad visai ta Urzė kukū su pasiūlymais glostyt gyvates.

Oi ne ne, niekada neliesiu jokių slidžių gyvūnų, kurie neturi kailio, man jie visai nekelia susižavėjimo

Kaip įdomu tokia archyvinė medžiaga, ir veidai visai nepasikeitę . Įdomu tokios parodos kai eini pažioplinėti, pasigrožėti. Bet ta visa kita pusė - pasiruošimas, organizavimas ir visos dienos atstovėjimas su šypsena veide ir ugnele balse, pareikalauja labai labai daug.
Gerai, kad čia - pagyrų skiltyje - kas mėnesį turime po parodą!

Linkėjimai nuo to smauglio, InetaSka O toje video medžiagoje - mamma mia, vaikai mano kokie dar maži, o aš visai ne blondinė

Va, kokie du fainuoliai.