Trumpai apie patį miestą:
Dresdene niekas nešneka angliškai - nei kavinėse, nei restoranuose - net gi viešbuty turėjau problemų registruojantis. Tad atmintukas tiems, kas kada nors galvojate važiuot - pasidarykit namų darbus iš anksto: kur pirksit ir kaip žymėsit bilietus viešajam transporte, kaip pasieksit parodą ir t.t nes žmonės, net jaunimas gatvėse - jums nepadės, jei nekalbat vokiškai. Mano krikšto mama, žinoma, iš manęs amžiais juokiasi ir vadina mane hipsteriu "kuris amžiais nori, kad viskas būtų patogu".
Mieste yra nemokamas botaninis sodas, kurį tikrai reiktų aplankyti - turi tris nemažus šiltnamius su visais tropiniais, skirtingo klimato augalais. Pačiam sode, lauke bėgiojo kiškiai su voverėm, o šiltnamiuose taip pat galima buvo pamatyt žuvyčių, bei po kojom besimalančių putpelių.
Na ir dabar apie pačią parodą:
Pirmiausia, ir tikriausiai daugėliui įdomiausia vieta yra pardavėjai ir jų pasiūla. Dresdeno paroda klasifikuojama kaip didžiausia orchidėjų paroda Europoje, o internacionalinė ji tampa dėl pardavėjų, atvažiuojančių iš Azijos. Pas juos, žinoma, augalai buvo ir įdomiausi ir brangiausi. Ecuagenera šioje parodoje tikrai neatrodė egzotiškai ir turėjo labai daug konkurentų. Vieni kurių turėjo visų geidžiamą ir "žvejojamą" P.rungsuriyanum'ą - kainos svyravo nuo 90 eurų už vieną skrotelę turintį augalą iki 390 už dvi-tris skroteles turinčius augalus. Taip pat pirmą kartą teko pamatyti specimen dydžio lepančius, pleurothallius ir sophroničius. Kalbant būtent apie juos - manyčiau, lyginant su Ecuagenera - kainos buvo tikrai labai "normalios".